Hipercholesterolemija atsiranda, kai kraujyje yra padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis. Tai yra didelio mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekio, palyginti su didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, rezultatas. Tai yra dvi pagrindinės cholesterolio grupės.
MTL, „blogasis“ cholesterolis, kraujagyslėse palieka riebalų sankaupas arba apnašas. Šių apnašų kaupimasis perpildo kraujagysles ir blokuoja organų aprūpinimą krauju. DTL, „gerasis“ cholesterolis, išvalo cholesterolio perteklių iš organizmo, taip sumažindamas spūstis ir užsikimšimą.
Hipercholesterolemija sukietėja ir susiaurina kraujagysles įvairiose kūno vietose, todėl gali išsivystyti mirtinos ligos, tokios kaip krūtinės skausmas, širdies priepuolis ir insultas. Užblokuotos galūnių kraujagyslės gali sukelti skausmą, opas, infekcijas ir gangreną.
Priežastys. Pagrindinė hipercholesterolemijos priežastis yra nesveikas gyvenimo būdas. Mankštos trūkumas ir dieta, kurioje yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, padidina MTL kiekį kraujyje. Toks gyvenimo būdas gali sukelti nutukimą, kuris savaime sukelia cholesterolio perprodukciją. Tie, kurie geria alkoholį ir (arba) per daug rūko cigaretes, dar labiau padidina šios būklės riziką.
Tam tikros ligos, tokios kaip inkstų sutrikimai, kepenų ligos ir diabetas, neleidžia organizmui efektyviai apdoroti cholesterolio, todėl padidėja bendras cholesterolio kiekis. Be to, tiems, kurių šeimoje yra buvę širdies ligų, yra didesnė tikimybė susirgti hipercholesterolemija. Nors ir retai, hipercholesterolemija gali atsirasti dėl paveldimos būklės, vadinamos lipidų sutrikimu. Šiuo atveju genetinis kepenų ląstelių defektas sukelia per didelio MTL cholesterolio gamybą nuo gimimo.
Simptomai. Hipercholesterolemija yra lėtas ir tylus žudikas. Nėra matomų fizinių simptomų, kol jis neperauga į kitas ligas, tokias kaip širdies priepuolis ir insultas.
Diagnozė. Hipercholesterolemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimą. Prieš paimant kraujo mėginį, pacientas turi nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį, 12 valandų. Atliekant kraujo tyrimą bus matuojamas MTL, DTL ir bendras cholesterolio kiekis. Šie kiekiai matuojami miligramais (mg) viename decilitre (dL) kraujo. Pageidautinas bendrojo cholesterolio kiekis yra mažesnis nei 200 mg/dl, o ribinis lygis yra nuo 200 iki 239 mg/dl. Hipercholesterolemija diagnozuojama, kai bendras cholesterolio kiekis viršija 240 mg/dl.
Gydymas. Gydant hipercholesterolemiją, pagrindinis dėmesys skiriamas MTL cholesterolio kiekio mažinimui. Yra du būdai tai padaryti:
1. Gyvenimo būdo keitimas
Sveika mityba ir reguliari mankšta yra būtini. Dieta, kurioje gausu skaidulų ir mažai sočiųjų riebalų bei cholesterolio, mažina MTL cholesterolio kiekį organizme. Tuo pačiu metu DTL cholesterolio kiekiui pakelti labai rekomenduojama gera mankštos programa.
Svoris turi būti nuolat valdomas. Atsikratykite papildomų svarų, kad išlaikytumėte norimą svorį. Atminkite, kad antsvoris ar nutukimas savaime padidina hipercholesterolemijos dažnį. Be to, rūkantieji turėtų mesti, nes rūkymas mažina DTL cholesterolio kiekį. Kiti metimo privalumai yra mažesnis kraujospūdis ir sumažėjusi plaučių vėžio bei širdies ligų rizika.
2. Vaistai
Jei dietos ir mankštos nepakanka, gydytojai taip pat gali rekomenduoti vaistus. Statinai yra įprasta hipercholesterolemijai gydyti skirtų vaistų klasė, įskaitant pravastatiną, fluvastatiną, simvastatiną, atorvastatiną ir lovastatiną. Gemfibrozilis, cholestiraminas ir niacinas yra kiti vaistai, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Priklausomai nuo būklės sunkumo, gydytojai gali skirti vieną ar daugiau šių vaistų.
Hipercholesterolemija nediskriminuoja. Visi, kurie veda nesveiką gyvenimo būdą ir (arba) kurių šeimoje yra sirgę širdies ligomis, yra ypač linkę į šią būklę. Todėl verta reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį, kad liga būtų pastebėta ankstyvose stadijose.