Hiperemija yra būklė, kai kraujas susikaupia tam tikroje kūno vietoje. Jis gali būti aktyvus arba reaktyvus.
Aktyvi hiperemija atsiranda raumenų susitraukimo metu, todėl ji užsitarnavo papildomus pavadinimus, tokius kaip funkcinė hiperemija ir pratimų hiperemija. Kitos priežastys yra psichinės, širdies ar virškinimo trakto veiklos padidėjimas. Esant aktyviai hiperemijai, kraujas kaupiasi tam tikrame organe dėl padidėjusios kraujotakos, kurią sukelia arteriolių lygiųjų raumenų išsiplėtimas, kuris dažnai būna dėl metabolizmo padidėjimo. Padidėjus organo metaboliniam aktyvumui, susilpnėja jo gebėjimas plisti kraujagysles ir atlikti kraujagyslių pritraukimą. Tai ypač aktualu, jei pažeisti skeleto raumenys.
Aktyvi hiperemija išryškėja per kelias sekundes, kai padidėja audinių metabolizmas, o tai taip pat padidina kraujotaką. Šis padidėjęs kraujo tekėjimas normalizuojasi, kai medžiagų apykaita normalizuojasi. Būklės sunkumą lemia tai, kiek padidėjęs medžiagų apykaitos aktyvumas.
Sergant reaktyvia hiperemija, dar vadinama pasyviąja hiperemija, kraujas kaupiasi kūno organuose, reaguodamas į venų, kurios turėtų išjudinti kraują, užsikimšimą. Tai dažniausiai įvyksta po to, kai žmogus patiria išemijos laikotarpį, pavyzdžiui, arterijų okliuziją. Dėl to trūksta deguonies, taip pat padidėja medžiagų apykaitos atliekų, kurios kaupiasi organe, kiekis.
Reaktyvioji hiperemija gali atsirasti po to, kai ant žmogaus galūnės uždedamas žnyplė ir nuimama. Jis taip pat gali atsirasti, kai žmogaus arterinės kraujagyslės yra užspaudžiamos, pvz., operacijos metu, ir tada paleidžiamos. Jei žmogui atsiranda vainikinių arterijų okliuzija, pvz., sergant vainikinių arterijų spazmu, gali atsirasti reaktyvioji hiperemija. Vos kelias sekundes trunkantis vainikinių arterijų užsikimšimas sukelia didelius medžiagų apykaitos poreikius susitraukiančiam miokardui, o tai lemia ryškų kraujo užkimšimą. Kuo ilgiau žmogus patiria vainikinių arterijų okliuziją, tuo būklė bus sunkesnė ir truks ilgiau.