Hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP) yra tinklo komunikacijos kalba, naudojama žiniatinklyje keistis tekstu, grafika, garsu ir kitų tipų duomenimis bei paslaugomis. HTTP paprastu tekstu perduoda duomenis tarp globaliai susietų kompiuterių. Saugi hiperteksto perdavimo protokolo (HTTPS) versija nurodo žiniatinklio naršyklėms užšifruoti ryšio srautus, kad apsaugotų neskelbtiną informaciją. HTTPS naudojamas visoms komercijos, bankininkystės ir kitoms paslaugoms, kur reikalinga saugi nuoroda.
HTTP ir pasaulinio žiniatinklio išradimas priskiriamas MIT anglų fizikui serui Timothy Johnui Berners-Lee („Timas“ Berners-Lee). Bernersas-Lee šią idėją pasiūlė 1989 m. kovo mėn., o 1990 m. gruodį jis ir jo komanda sėkmingai apsikeitė duomenimis tarp tinklo kompiuterių, naudodamas hiperteksto perdavimo protokolą.
HTTP veikia pagal kliento-serverio modelį, kai serveris yra kompiuteris internete, kuriame yra svetainė arba duomenų bankas, o klientas yra kompiuteris, prašantis informacijos iš serverio. HTTP iš tikrųjų yra daugiasluoksnių tinklo protokolų rinkinio dalis. Tinklo hierarchijoje HTTP yra taikomųjų programų sluoksnis, kuris veikia dominuojančio transporto sluoksnio, žinomo kaip perdavimo valdymo protokolas (TCP), viršuje. TCP yra interneto protokolo rinkinio (IPS) dalis, kuri apima interneto protokolo (IP) adresavimo susitarimą, naudojamą su TCP, kurio derinys vadinamas TCP/IP.
Kiekvienas klientas ir serveris žiniatinklyje yra identifikuojami pagal unikalų skaitmeninį IP adresą arba Uniform Resource Locator (URL). Taip užtikrinama, kad duomenų užklausos ir atitinkami atsakymai (datagramos) būtų tinkamai nukreipti per įvairius tinklus, kurie kartu sudaro pasaulinį žiniatinklį. Skaitmeniniai IP susieti su susietu pavadinimu, kad URL būtų lengviau įsiminti. Taigi galima įvesti Paaiškinta.com naršyklės URL lange, o ne atsiminti IP numerių eilutę. Pagal apytikslę analogiją, TCP gali būti laikoma transporto priemone arba varikliu, kurį HTTP naudoja keliauti tarp kompiuterių, o IP užtikrina, kad bus pasirinktas geriausias maršrutas ir duomenys pasieks teisingą paskirties vietą.
Kaip ir visi protokolai, hiperteksto perdavimo protokolas laikui bėgant vystėsi, pakeisdamas savo pradinės formos versijas. HTTP kūrimas priklauso Interneto inžinerijos darbo grupei (IETF) ir World Wide Web konsorciumui. Šie subjektai skelbia užklausą dėl komentarų (RFC), kuriuose išsamiai aprašomi nauji standartai, pvz., 2616 m. birželio mėn. RFC 1999, apibrėžiantis HTTP/1.1, dabartinę dažniausiai naudojamą versiją.
Saugus HTTPS (https:// vs http://) yra beveik identiškas standartiniam hiperteksto perdavimo protokolui, bet skirtas iškviesti žiniatinklio naršyklę, kad užmegztų šifruotą ryšį tarp serverio ir kliento. Visos šiuolaikinės naršyklės turi tašką į tašką šifravimą, kuris vyksta automatiškai ir be vartotojo įsikišimo prisijungus prie svetainės, kurios adresas prasideda https://. Visi duomenys, paliekami iš serverio ar kliento, yra užšifruojami prieš paliekant kompiuterį, o atvykus iššifruojami, o pakeliui lieka neįskaitomi.