Hipniškas trūkčiojimas yra nevalingas raumenų spazmas arba trūkčiojimas, kuris tiesiogine prasme trūkčioja žmogų. Paprastai tai įvyksta lengviausiose miego fazėse, dažnai tiesiog kai kas nors užmiega, bet ne visada. Stulbinantis spazmas taip pat vadinamas hipnagoginiu didžiuliu trūkčiojimu, miokloniniu trūkčiojimu arba miego pradžia. Žmonės dažnai tai apibūdina kaip kritimo pojūtį arba elektros šoką, ir tai yra įprasta, visiškai įprasta patirtis. Pasikartojančius judesius, kurie pažadina žmogų naktį, dažniausiai sukelia kitokia būklė, pavyzdžiui, neramių kojų sindromas ar periodinis judėjimo sutrikimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šis raumenų trūkčiojimas, techniškai žinomas kaip mioklonusas, dažniausiai atsiranda, kai žmogus miega nepatogioje padėtyje arba yra pervargęs. Amerikos miego medicinos akademija praneša, kad iki 70% žmonių juos patiria užmigdami. Šia tema buvo atlikta nedaug tyrimų, tačiau viena teorija rodo, kad tai gali būti raumenų atsipalaidavimo rezultatas. Kūno temperatūra ir kvėpavimas keičiasi, taip pat žmogus užmiega, o smegenys gali klaidingai tai suprasti kaip kritimo ženklą. Kita teorija teigia, kad kūnas į užmigimą reaguoja taip, kaip žmogus gali trūkčioti mirdamas, o hipniškas trūkčiojimas yra refleksas, naudojamas palaikyti kūno funkcionavimą.
Kai žmogus nepakankamai išsimiega arba bando neužmigti, nevalingi spazmai gali pasireikšti dažniau. Miego ekspertai teigia, kad miego trūkumas, stresas ir nuovargis gali prisidėti prie šių judesių dažnumo. Kofeinas taip pat gali būti veiksnys, nes jis apsunkina žmogaus atsipalaidavimą. Kai kurie žmonės taip pat teigia, kad vartojant alkoholį, užmigti pradeda dažniau.
Prevencija
Kad šie spazmai būtų mažiau tikėtini, sveikatos specialistai rekomenduoja pasirūpinti, kad miegamasis būtų patogus ir atpalaiduojantis. Žmonės turėtų vengti gerti kofeiną ar alkoholį prieš miegą ir vengti sunkios veiklos, pavyzdžiui, mankštos. Jei čiužinys senas arba gumbuotas, naujas gali turėti įtakos. „Baltojo triukšmo“ aparatas gali būti naudojamas norint užblokuoti erzinančius ar garsius garsus, dėl kurių gali būti sunkiau užmigti.
Prasideda klausos ir regos miegas
Hipniškas trūkčiojimas taip pat gali atsirasti žmogui pabudus, tačiau tai būna retai. Kai kuriais atvejais spazmas gali paveikti klausos nervus ir raumenis, o tai vadinama klausos miego pradžia. Kai taip nutinka, pabudęs žmogus girdi labai stiprų spragtelėjimą arba traškėjimą, kuris sklinda iš galvos vidurio. Kai kurie žmonės yra patyrę ir regos miego pradžią, kai miegantįjį pažadina akinantis šviesos blyksnis, tačiau tokie atvejai itin reti.
Kitos judėjimo miego metu priežastys
Nors kai kurie nežymūs trūkčiojimai ir kūno koregavimas yra įprasti miego metu, kai kurie žmonės patiria nekontroliuojamus judesius greito akių judėjimo (REM) fazėse, būtent tada dažniausiai sapnuoja. Šiais gilaus miego laikotarpiais visa valinga raumenų veikla dažniausiai sustoja; tačiau retais atvejais šis laikinas paralyžius sutrinka, ir žmonės gali judėti arba suvaidinti savo svajones. Tai nėra hipniškas trūkčiojimas, nors staigūs ir žiaurūs judesiai gali pažadinti miegantįjį.
Dėl kitos būklės, vadinamos periodiniu galūnių judėjimo sutrikimu (PLMD), miegantysis dažnai patiria raumenų trūkčiojimą visą naktį, kartais kas 30 sekundžių ar rečiau. Šie judesiai dažniausiai atsiranda lengviausiomis miego fazėmis, kai kūnas atsipalaiduoja, ir dažnai pažadina miegantįjį arba sukelia nelabai ramų miegą. PLMD priežastys nežinomos, ir neaišku, ar ši būklė yra susijusi su hipniniu trūkčiojimu.
Kai kurios kitos sąlygos taip pat gali priversti žmogų staiga pabusti naktį. Neramių kojų sindromas (RLS), kai žmogus jaučia diskomfortą ar skausmą kojose ir nori jas judinti, kad jį sumažintų, yra gana dažna būklė. Žmonės, sergantys miego apnėja, taip pat gali staiga pabusti, kai naktį nustoja kvėpuoti.