Hipoplazija – tai nepilnas struktūros ar organo susidarymas organizme. Tai gali sukelti genetinės sąlygos arba vaisiaus vystymosi klaidos, o priklausomai nuo susijusių struktūrų, komplikacijos gali būti įvairios. Galimas gydymas kai kurioms hipoplazijos formoms, o kitais atvejais gydymas yra orientuotas į susijusių problemų valdymą ir kuo aukštesnio paciento komforto lygio palaikymą.
Sunkesnei būklei – aplazijai – būdingas visiškas organo ar struktūros nesusiformavimas. Esant hipoplazijai, struktūros vystymasis sustabdomas arba nesusiformuoja tinkamai. Tai gali būti diagnozuojama vaisiaus vystymosi metu, nes kartais apsigimimai matomi vaizdiniuose tyrimuose arba netrukus po gimimo. Žmonėms, turintiems brendimo sutrikimų, hipoplazija gali prasidėti vėliau, pavyzdžiui, kai merginoms brendimo metu neišsivysto krūtys.
Kai kuriais atvejais plastinės chirurgijos ar protezavimo prietaisai gali būti naudojami sprendžiant kosmetines hipoplazijos problemas, pvz., mažas ausis ar trūkstamas galūnes. Kitais atvejais pacientams gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros, kad būtų išspręstos tokios problemos kaip netinkamai suformuoti inkstai ar plaučiai. Tais atvejais, kai organai yra padvigubinti, pacientas gali išgyventi sveiką organą iki vėlesnio gyvenimo. Hipoplazija taip pat gali būti susijusi su sunkiais apsigimimais, pvz., reikšmingais vystymosi sutrikimais žmonėms, kuriems trūksta smegenų dalių.
Medicinos vaizdavimo tyrimai ir fiziniai egzaminai gali būti naudojami norint įvertinti pacientą, sergantį hipoplazija, siekiant sužinoti daugiau apie sutrikimo pobūdį ir nustatyti, ar atsirado kokių nors komplikacijų. Ši informacija bus naudojama sudarant gydymo planą, atitinkantį paciento poreikius. Gydymas gali apimti korekcinę operaciją netrukus po gimimo, vaistų skyrimą, skirtą kompensuoti tokias problemas kaip nenormalus hormonų pasiskirstymas organizme, arba laukti ir pamatyti metodą, siekiant nustatyti, ar pacientui net reikia medicininės intervencijos.
Žmonės, kuriems yra buvę hipoplazija ir kurie galvoja apie vaikų gimimą, gali aptarti situaciją su savo gydytojais. Jei jie turi genetinių ligų, kyla pavojus, kad žalingi genai bus perduodami vaikams. Jei nenormalus vystymasis atsirado dėl atsitiktinės vaisiaus vystymosi klaidos, turėtų būti saugu turėti vaikų, nors visada įmanoma būti nesusijusio žalingo geno nešiotojui to nežinant. Genetiniai tyrimai gali būti naudojami norint apžiūrėti įprastas genetinių sutrikimų chromosomų vietas, siekiant išsiaiškinti, ar žmogui negresia vaikų, turinčių genetinių sutrikimų.