Hipovoleminis šokas yra neatidėliotina medicininė būklė, kai dėl vidinių ar išorinių sužalojimų žmogus netenka daug kraujo ir kitų skysčių. Žemas kraujospūdis labai apriboja širdies gebėjimą pumpuoti kraują visame kūne, todėl atsiranda greitas kvėpavimas, psichikos sutrikimas, silpnumas ir galbūt sąmonės netekimas. Patyrus hipovoleminį šoką, būtina nedelsiant pradėti gydymą, kad būtų atkurtas kraujo lygis ir išvengta negrįžtamų širdies ir kitų vidaus organų pažeidimo.
Kai organizmas netenka kraujo dėl išorinių sužalojimų ar vidinio kraujavimo, širdis negali veiksmingai aprūpinti deguonimi rankų, kojų ir smegenų. Pažeidžiami vidaus organai, nes jie negali gauti svarbių maistinių medžiagų. Organizmo atsakas, kai prarandama daugiau nei 20 procentų viso aprūpinimo krauju, yra hipovoleminis šokas – būsena, kai susitraukia širdies susitraukimų dažnis, susitraukia kraujagyslės ir ima nutrūkti pagrindinės kūno funkcijos. Šio tipo šokas dažniausiai ištinka netekus didelio kraujo kiekio po sunkios žaizdos, pvz., šūvio ar gilaus pjūvio. Vidiniai virškinamojo trakto plyšimai ar smegenų aneurizmos taip pat sukelia hipovoleminį šoką.
Asmuo, patekęs į šoko būseną, dažniausiai patiria galvos svaigimą, silpnumą ir psichikos sumišimą. Jį gali pykinti ir svaigti galva, jis gali prarasti gebėjimą visiškai kontroliuoti motorinius judesius. Letargija prasideda per kelias minutes, o dėl didelio kraujo netekimo žmogus gali prarasti sąmonę. Be gydymo, kraujo netekimas gali sukelti nuolatinį inkstų, kepenų, širdies ir smegenų pažeidimą. Mirtis yra tikimybė, jei širdis ir plaučiai užsidaro.
Asmenys, pastebėję nelaimingą atsitikimą ir atpažįstantys hipovoleminio šoko požymius, turėtų nedelsdami kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Laukiant profesionalios pagalbos svarbu nejudinti žmogaus kūno ir stengtis suspausti visas atviras žaizdas. Greitosios medicinos pagalbos technikai paprastai pradeda gydymą, aprūpindami deguonimi, stabdydami kraujavimą ir duodami į veną skysčių, kad palaikytų vidaus organų veiklą.
Patekę į ligoninę, gydytojai greitai nustato traumų vietą ir netekto kraujo kiekį. Gydytojai paprastai stengiasi atkurti kraujospūdį, skirdami skubią į veną vaistus ir kraujo produktus. Pacientai nuolat gauna skysčių ir deguonies, kad stabilizuotų širdies ritmą ir kūno funkcijas. Kad būtų sustabdytas tolesnis kraujo netekimas, gali prireikti chirurginės operacijos, kad būtų galima uždaryti arba sudeginti žaizdas.
Medicininė priežiūra ir tolesnė priežiūra yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad hipovoleminį šoką patyręs asmuo nepatirtų nuolatinių problemų, tokių kaip inkstų, širdies ar smegenų pažeidimas. Gydytojai širdies veiklai stebėti naudoja diagnostinę įrangą, pvz., elektroencefalogramas. Pacientams gali būti paskirti vaistai, skirti kovoti su kraujospūdžio problemomis ir skatinti jų sužalojimų gijimą. Tinkamai gydant ir stebint, daugelis žmonių gali visiškai pasveikti po hipovoleminio šoko.