Holografinis testamentas yra testamentas ir testamentas, kuris surašomas ranka, o ne surašytas rašomąja mašinėle ar kompiuteriu. Holografiniai testamentai paprastai kuriami tais atvejais, kai mirtis yra neišvengiama, o kitos valios nėra. Pavyzdžiui, mirties patale gulinti moteris gali ranka parašyti testamentą arba į mūšį išvykstantis kareivis gali nuspręsti sukurti holografinį testamentą. Holografinių testamentų pripažinimas įvairiose jurisdikcijose labai skiriasi.
Holografiniai testamentai negalioja kai kuriose jurisdikcijose, o negaliojančius holografinius testamentus paprastai išmeta testamento teismas. Tačiau tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis teismas gali nuspręsti pripažinti holografinį testamentą. Pavyzdžiui, kai kurie teismai pripažįsta holografinius testamentus, kuriuos surašė kariškiai ar jūreiviai. Tačiau dažniausiai šie testamentai galioja tik tam tikrą laiką.
Netgi jurisdikcijose, kurios pripažįsta holografinius testamentus, norint, kad testamentas būtų laikomas galiojančiu, paprastai turi būti laikomasi konkrečių reikalavimų. Paprastai holografinį testamentą turi pasirašyti testatorius – tai terminas, apibūdinantis testamentą sukūrusį asmenį. Kai kuriose jurisdikcijose testamentas turi būti surašytas tik ranka. Tai reiškia, kad jeigu testamentas iš dalies surašytas mašinėle ir iš dalies ranka, jis gali būti pripažintas negaliojančiu. Kitose jurisdikcijose tik reikalaujama, kad esminės testamento dalys būtų parašytos ranka.
Kai kurie paveldėjimo teisės teismai reikalauja, kad ranka rašytame testamente būtų įrodymai, kad testatorius norėjo paskirstyti savo turtą įpėdiniams arba naudos gavėjams. Be to, testamento pasirašymas paprastai turi būti liudytojas – kaip ir su įprastu testamentu. Daugelis teismų taip pat reikalauja įrodymų, kad testamentą iš tikrųjų surašė testatorius. Gali būti kviečiami liudytojai ar rašysenos specialistai, kurie parodytų testamento sudarymo pagrįstumą.
Dauguma jurisdikcijų reikalauja, kad testatorius, rašydamas holografinį testamentą, turėtų tam tikrą kompetencijos lygį. Pavyzdžiui, negaliojančiu gali būti pripažintas testamentas, kurį surašė mirštantis žmogus, kuris nebėra sveiko proto. Paprastai teismai daro prielaidą, kad testatorius turėjo pakankamai galimybių sudaryti testamentą, nebent įrodymai įrodo priešingai.
Net jei konkretus teismas nepripažįsta holografinio testamento, jis gali padaryti išimtį pagal užsienio testamentų įstatymą. Iš esmės šios jurisdikcijos pripažįsta holografinį testamentą, sudarytą kitoje jurisdikcijoje, jei testamentas būtų galiojantis toje jurisdikcijoje. Pavyzdžiui, tarkime, kad holografinis testamentas yra sudarytas A srityje, o sritis A atpažįsta holografinius testamentus. Tarkime, kad testamentas patvirtintas B srityje – jurisdikcijoje, kuri nepripažįsta holografinių testamentų, bet priėmė užsienio testamentų įstatymą. Tada B sritis priimtų testamentą kaip galiojantį.