Oficialiai homeopatinės medicinos praktiką pradėjo 1800-aisiais vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas. Pagrindinė homeopatijos idėja yra ta, kad natūrali žmogaus kūno būsena yra sveikata ir kad mes turime galimybę gydytis patys. Tai įsitikinimas, pagrįstas idėja, kad simptomai nėra skirti slopinti vaistais, o naudojami kaip nuoroda į tai, ko organizmui reikia, kad jis pats pasveiktų. Idėja yra ta, kad vykdydami nurodymus, kuriuos pateikia mūsų simptomai, žinosime, kaip skatinti savo gijimo procesus, kad galėtume pasveikti.
Gydytojai homeopatai skiedžia žinomus vaistus, kad jie būtų stipresni, pagal savo įsitikinimus, kartu sumažindami toksines reakcijas ir neigiamą šalutinį poveikį. Priimdami sprendimą dėl gydymo, jie atsižvelgia į viso paciento – psichinę, emocinę ir fizinę – gerovę, kur įprasti gydytojai dažnai atsižvelgia tik į fizines ligos apraiškas ir kaip ją gydyti.
Remiantis daugeliu homeopatinių įsitikinimų, homeopatijoje naudojami saugūs natūralių medžiagų preparatai, kurių apie 80 procentų yra gaunami iš augalų, tokių kaip laukiniai apyniai (Bryonia), medetkos (Calendula) ir nuodingosios gebenės (Rhus toxicodendron). Kitos priemonės gaunamos iš gyvūnų arba gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip bitės (Apis mellifica) ir rašalo skystis iš sepijų (Sepia). Dar kitos priemonės gaunamos iš mineralų ir mineralinių rūdų, tokių kaip natrio chloridas, titnagas ir siera.
Homeopatiniai preparatai ruošiami susmulkinant veikliąją medžiagą ir sumaišant su alkoholiu bei vandeniu, o po to leidžiant suminkštėti ir išbrinkti. Tada mišinys filtruojamas, kad susidarytų vadinamoji tinktūra, kurią atskiedus sustiprina, o tai padidina gydomąją galią ir sumažina koncentraciją.
Yra daug skirtingų stiprumo diapazonų. Bazinės tinktūros stiprumas yra 1x. Norint gauti 2x stiprumą, viena dalis pagrindo sumaišoma su 9 dalimis alkoholio ir suplakama 10 kartų. Norint pagaminti 3x stiprumą, viena dalis 2x stiprumo sumaišoma su 9 dalimis alkoholio ir vėl suplakama. Šis procesas tęsiamas tol, kol gaunamas norimas skiedimas. Be alkoholio, kitos maišymo medžiagos yra vanduo, glicerinas ir laktozė.
Homeopatiniai vaistai yra c ir x stiprumo. C potencijos sukuriamos maišant bazes santykiu 99:1, o ne 9:1. Taip pat yra ir k potencijos. 1000 1 potencialas žymimas kaip 10,000 m, 10 XNUMX XNUMX – XNUMX m ir pan.
Gydytojai homeopatai savo vaistus skiria granulėmis, tabletėmis ir skiediniais (skysčiais). Maišymas arba potencija turi įtakos homeopatinio vaisto veikimui. Apskritai mažesnės galios, pavyzdžiui, 3x ir 6x, turi didesnį poveikį ir yra naudojamos ūminėms ligoms gydyti ir vartojamos kartą per 15 minučių arba kartą per 4 valandas. Vidutinės galios, pavyzdžiui, 12x ir 30x, veikia pojūčius ir nervų sistemą ir yra naudojamos lėtinėms ligoms gydyti. Jie vartojami vieną kartą per dieną iki trijų kartų per dieną. Didelės galios, pavyzdžiui, 60 kartų ir daugiau, turi įtakos psichikos būklei ir vartojamos kartą per mėnesį arba kartą per metus.
Įprasta homeopatiškai veiksminga priemonė yra 3 tabletės iki 10 granulių suaugusiems ir 2 tabletės iki 5 granulių vaikams.