Kas yra horizontalus judėjimas fizikoje?

Fizikoje sviedinio judėjimas gali būti suskirstytas į du komponentus: horizontalų ir vertikalią. Daugeliu atvejų vertikalusis komponentas yra judėjimas, kurį sukelia objektą veikianti gravitacija. Kiekvienam objektui gravitacija sukelia nuolatinį pagreitį link Žemės 32.2 pėdos/s2 arba 9.8 m/s2 greičiu. Horizontalus judėjimas – tai sviedinio judėjimas horizontalia plokštuma, pagrįstas jį veikiančia jėga. Mažais atstumais vertikalūs ir horizontalūs sviedinio judesiai yra statmeni vienas nuo kito ir nepriklauso vienas nuo kito.

Antrasis Niutono fizikos dėsnis teigia, kad objektas ir toliau judės tuo pačiu greičiu, kol jo neveikia išorinės jėgos. Tai reiškia, kad horizontalus objekto judėjimas išliks pastovus tol, kol jo nepaveiks papildomas stūmimas ar traukimas. Jei išorinė jėga yra statmena objekto judėjimui, kaip ir gravitacija, kryptis pasikeis, tačiau tikrasis greitis išliks pastovus. Tai taikoma trumpiems atstumams tik todėl, kad manoma, kad Žemė yra plokščia, todėl gravitacijos poveikis išlieka pastovus.

Kad sviedinys būtų laikomas horizontaliu judesiu, jis turi būti šaudomas tiesia linija, o ne bet kokiu kampu. Sviedinio greitis gali būti keičiamas, tačiau išlieka tas pats, kad jis šaudomas statmenai Žemės paviršiui. Sviedinys yra veikiamas pastovios vertikalios gravitacijos jėgos, nesvarbu, kokia horizontali jėga būtų naudojama sviediniui iššauti, o tai reiškia, kad sviedinys visada nusileis per tą patį laiką. Pakeitus pradinį sviedinio greitį arba jo šaudymui naudojamą jėgą, sviedinys per tą patį laiką nukeliaus didesnius ar trumpesnius atstumus horizontaliai.

Didėjant objekto nuvažiuotam atstumui, Žemės kreivė pradeda daryti įtaką jos horizontaliam judėjimui. Šio pokyčio priežastis yra ta, kad objekto horizontalaus judėjimo kampas keičiasi, palyginti su Žemės paviršiumi. Tai reiškia, kad gravitacija nebėra statmena objekto judėjimui, todėl ji turės įtakos objekto judėjimui. Dirbant su didesniais atstumais ir (arba) su kampu iššautais sviediniais, pavyzdžiui, raketa, turi būti nustatytos horizontalios ir vertikalios dalys, kad būtų galima išspręsti sviedinio galimą atstumą.