Hospiso slauga yra slaugos poskyris, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pacientų ir jų šeimų gyvenimo pabaigos priežiūrai. Pagrindinis slaugos hospise tikslas – užtikrinti, kad pacientai jaustųsi patogiai paskutinėmis gyvenimo dienomis, o šeimos nariams būtų suteikta informacija apie paciento būklę. Ši slaugos sritis gali būti labai įtempta, nes hospiso slaugytojos daugiausia dirba su mirštančiais pacientais, tačiau daugelis slaugos slaugos srityje dirbančių žmonių teigia, kad jų sritis taip pat yra labai naudinga.
Hospiso priežiūra gali būti teikiama įvairiose vietose, o ligoninės slaugytojos dažnai vadovauja medicinos komandoms, kurioms pavesta rūpintis mirštančiais pacientais. Kai kurios hospiso slaugytojos dirba privačiuose namuose, leidžiančios žmonėms paskutines dienas praleisti pažįstamoje aplinkoje, apsuptoje šeimos narių. Kiti dirba ligoninėse, hospiso įstaigose ir stacionariose priežiūros įstaigose, slaugydami pacientus, kuriems reikia labiau institucinės aplinkos, ir žmonėmis, kurie hospiso įstaigoje jaučiasi patogiau nei ligoninėje.
Slaugos ligoninėje praktika apima skausmo ir kitų simptomų, susijusių su mirtina liga ir katastrofiškais sužalojimais, valdymą. Hospiso slaugytojai aprūpina vaistus nuo skausmo, tikrina savo pacientus dėl pragulų, infekcijų ir kitų problemų, kurios dažniausiai kyla, kai žmonės daug laiko praleidžia lovoje, teikia savo pacientams emocinę paramą, mitybą ir kitokią pagarbų priežiūrą.
Daugelis ligoninių slaugytojų ne tik rūpinasi pacientais, bet ir su šeimos nariais. Hospiso slaugos karjera leidžia žmogui gerai susipažinti su mirties etapais ir procesais. Hospiso slaugytojos vadovauja šeimos nariams per procesą, pasako, ko tikėtis ir padeda susidoroti su emocine mirties įtampa, taip pat yra pasirengusios pakviesti šeimos narius, kai artimas mylimojo laikas, užtikrindamos, kad jie galėtų būti yra paskutinėmis paciento akimirkomis. Kai kurios ligoninės slaugytojos taip pat padeda šeimos nariams paruošti kūną po mirties, taip pat gali dalyvauti sielvarto konsultacijose ir kitose informavimo programose, padedančiose žmonėms susidoroti su mirties patirtimi.
Hospiso slaugos srityje dirbantys žmonės kartais kaltinami padėję pacientams mirti. Daugelis ligoninių slaugytojų tuo labai piktinasi, nes jų dėmesys skiriamas paliatyviajai priežiūrai ir pacientų patogumui, o ne pacientų žudymui. Hospiso slaugytoja nenorėtų nieko daugiau, kaip tik pamatyti visišką ir stebuklingą hospiso paciento pasveikimą. Pacientai gali atsisakyti maisto ir vandens arba imtis aktyvaus vaidmens, atsakingo už savo mirtį, tačiau ligoninės slaugytojos nepadeda pacientams mirti, ypač dėl to, kad tokia praktika daugelyje pasaulio regionų yra neteisėta.