Hospitalinė infekcijų kontrolė – tai procesas, kuriuo siekiama užkirsti kelią ir kontroliuoti infekcijų, įgytų ligoninėje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, plitimą. Šios infekcijos dažnai vadinamos hospitalinėmis infekcijomis, ligoninėje įgytomis infekcijomis arba sveikatos priežiūros infekcijomis. Nozokominės infekcijos kontrolės procesas turi keletą aspektų. Kai kurie iš svarbiausių dalykų yra infekcijų pasireiškimo stebėjimas, darbuotojų švietimas apie tinkamą infekcijos plitimo prevencijos praktiką ir prireikus šios praktikos įgyvendinimas.
Pacientai, užsikrėtę hospitalinėmis infekcijomis, dažnai būna ilgiau ligoninėje ir patiria nereikalingų komplikacijų. Svarbi hospitalinių infekcijų kontrolės dalis yra duomenų apie tai, kada ir kur atsiranda infekcijos, sekimas. Turint šią informaciją, pastangos sustabdyti plitimą ir užkirsti kelią būsimiems atvejams gali būti nukreiptos į sritis, kuriose jų labiausiai reikia. Tyrimai taip pat parodė, kad kai tokio tipo duomenys yra prieinami sveikatos priežiūros specialistams, pvz., chirurgams, tiek apie juos pačius, tiek apie visą įstaigą, infekcijos lygis sumažėja visose srityse.
Kitas svarbus hospitalinių infekcijų kontrolės aspektas yra darbuotojų – tiek naujų, tiek patyrusių – švietimas sveikatos priežiūros įstaigoje. Būtinas nuolatinis mokymas, siekiant atnaujinti ankstesnes žinias ir prireikus jas atnaujinti. Tai dažnai būna privalomų užsiėmimų, taip pat žinomų kaip tarnybų, forma apie infekcijų kontrolės praktiką arba visuotines atsargumo priemones, kurios rengiamos bent kartą per metus. Jei protrūkis įvyksta, dažnai pravartu tuo metu surengti trumpą kvalifikacijos kėlimo kursą, siekiant sustiprinti tinkamos infekcijos kontrolės praktikos įgyvendinimo svarbą izoliavimo tikslais.
Kai sveikatos priežiūros darbuotojai bus informuoti apie gerą hospitalinių infekcijų kontrolės praktiką, kitas žingsnis – jas įgyvendinti. Visuotinių atsargumo priemonių reikia laikytis gydant visus pacientus, o ne tik tuos, kuriems žinoma kokia nors perduodama infekcija. Viena geriausių praktikų – rankų higiena; Tinkamas rankų valymas prieš ir po kontakto su pacientu gali būti veiksmingiausias būdas užkirsti kelią infekcijos plitimui. Tai galima padaryti su muilu ir vandeniu arba alkoholio pagrindu pagamintu dezinfekuojančiu geliu. Kitas – mūvėti pirštines, kai tik tikėtinas bet koks sąlytis su kūno medžiagomis.
Jei yra žinomas infekcijos atvejis, kita veiksminga hospitalinių infekcijų kontrolės praktika yra kontaktinių atsargumo priemonių naudojimas. Pagal šią praktiką sveikatos priežiūros darbuotojai privalo dėvėti chalatą ir pirštines viso kontakto su pacientu metu ir išeidami iš paciento kambario nedelsdami nusiimti šiuos daiktus, kad infekcija neplistų nuo sąlyčio su pacientu ar paciento aplinka. Instrumentai, tokie kaip stetoskopai ar kraujospūdžio matuokliai, yra skirti naudoti tik su tuo pacientu, laikomi paciento kambaryje, o patalpa valoma kasdien, kad būtų kuo mažiau užteršti paviršiai.