Hiperteksto žymėjimo kalbos (HTML) paraštė yra ypatybė, apibrėžianti išorinių elementų tarpus. Jis gali būti naudojamas kartu su paminkštinimu, erdve elementų viduje, norint vizualiai organizuoti objektus. Paraštės gali būti reikalingos dėl skaitymo patogumo ir estetinių priežasčių. Kai elementai yra glaudžiai suspausti, tai gali suteikti svetainei įtemptą išvaizdą, o tai gali kelti nepatogumų naudotojams. Teisingas tarpas su HTML parašte sukuria labiau subalansuotą, tolygią išvaizdą, kuri išlieka vizualiai įdomi, bet nepriekaištinga.
Kai kūrėjas nustato HTML paraštę, ji gali užimti iki keturių reikšmių. Jei pateikiama viena reikšmė, naršyklė manys, kad paraštės aplink objektą turi būti vienodos iš visų pusių. Dviejų verčių atveju pirmoji naudos viršutinę ir apatinę, o antrąją – kairę ir dešinę. Trys reikšmės apibūdina viršutinę paraštę, matmenis šonuose ir apačią. Tais atvejais, kai yra apibrėžti visi keturi, naršyklė nustatys viršuje, kairėje, dešinėje ir apačioje, kaip nurodyta.
Kiekviena HTML paraštė suteikia tam tikrą vaizdinę erdvę aplink elemento išorę. Klasikiniame pavyzdyje žiniatinklio dizaineris gali turėti naršymo juostą puslapio viršuje. Be paraščių kitas elementas, kaip langelis su turiniu, iškart atsidurtų prie naršymo juostos. Tai neatrodytų labai maloniai, be to, naudotojams gali būti sunku naudotis svetaine. HTML paraštė gali suteikti vietos aplink turinį, sudarydama tarpą tarp meniu ir turinio, kad jie būtų vizualiai atskirti.
Dizaineriai gali nustatyti HTML paraštę procentais arba tokiomis reikšmėmis kaip em arba pikseliai. Geriausias pasirinkimas gali priklausyti nuo dizainerio pageidavimų ir bendros svetainės išvaizdos bei pojūčio. Svarbu projektuojant naudoti nuoseklius matavimus. Pavyzdžiui, jei paraštės pateikiamos procentais, kad būtų išvengta konfliktų, tai turėtų būti užpildyta.
Kitas veiksnys gali būti ekrano dydžio arba ekrano keitimas, kuris gali atsirasti mobiliuosiuose įrenginiuose ar kompiuteriuose, kur naudotojai padidina turinį, kad būtų lengviau skaityti. Jei dizainas nėra lankstus, turinys gali išsilieti iš konteinerių, nutekėti iš puslapio arba nepavykti tinkamai padidinti. Dėl to svetainė gali būti sunkiai skaitoma, o kai kuriais atvejais gali sutrikti turinys, todėl vartotojai iš viso negalės jos pasiekti. Bandydami dizaineriai gali ištirti kelias skirtingas naršykles ir eksperimentuoti su padidinimu ir susitraukimu, kad pamatytų, kas atsitiks su ekranu.