Humanistinė psichoterapija yra psichikos sveikatos gydymo procesas, pagrįstas humanistine psichologija. Šis psichoterapijos stilius apima savęs suvokimo svarbą. Pagrindinė prielaida yra ta, kad žmogus negali būti produktyvus, jei nemato savo vertės pasaulyje. Savo vertės supratimas susijęs su fiziniais, psichiniais ir dvasiniais gyvenimo aspektais. Savo potencialo tyrinėjimas ir sėkmės tikslų išsikėlimas taip pat yra humanistinės psichoterapijos komponentai.
Nors praeitis yra gyvenimo formavimo elementas, humanistinė psichoterapija taip pat orientuojasi į dabartį ir ateitį. Klientas stengiasi atgauti savo gyvenimo kontrolę. Be to, terapinio proceso dalis yra praeities pasirinkimų nagrinėjimas ir mokymasis priimti pozityvesnius sprendimus ateityje. Humanistinė psichoterapija skatina klientą būti atkakliam gyvenime ir dalintis jausmais su kitais.
Humanistinės psichoterapijos šaknys yra 1950-ųjų elgesio ir emociniuose įsitikinimuose. Ankstyvieji terapijos pradininkai tikėjo, kad žmonės trokšta asmeninio augimo. Be to, jie tikėjo pagrindiniu visuomenės gerumu. Atsižvelgiant į šiuos įsitikinimus, buvo sukurtas terapinis metodas, apimantis asmeninį augimą ir savimonę.
Humanistinei psichoterapijai derinamos kelios psichologijos teorijos, įskaitant egzistencinę, fokusuotą ir humanistinę praktiką. Mokymasis susidoroti su kasdienio gyvenimo stresu yra pagrindinis terapijos sėkmės komponentas. Pagal humanistinę psichologiją, gebėjimas iššūkius paversti augimo galimybėmis įgalina pacientą.
Humanistinės terapijos metodo pagrindas – susitelkimas į klientą. Į asmenį orientuota terapija pašalina pagundą dėl būsimų gyvenimo rezultatų kaltinti kitus arba praeitį. Klientas yra nukreipiamas suvokti, kad pokyčiai yra jo žinioje, jei tik jis jų imsis. Tikslų nustatymas, žingsnių įvykdymas ir judėjimas sėkmės link yra pagrindinės humanistinės terapijos vertybės.
Humanistinės terapijos užsiėmimų metu terapeutas neteikia klientui pasiūlymų. Vietoj to, klientas naudoja terapeutą kaip garso lentą, o klientas kuria savo sprendimus. Manoma, kad klientas, kuriam leidžiama diskutuoti, ką jis nori, galiausiai atsižvelgs į tikras problemas ir tikslius sprendimus. Savęs atradimas yra šio proceso dalis. Klientas mokosi aptarti problemas ir rasti sprendimus be terapijos ateityje.
Objektyvi savianalizė yra kitas humanistinės psichoterapijos tikslas. Problemų nustatymas ir veiksmingi sprendimai yra galutinis terapijos seansų tikslas. Be to, pašalinus polinkį teisti kitus ir tuo pat metu susikoncentruoti į savo gyvenimą, klientas gali nukreipti savo produktyvią energiją.