Hupa gentis yra indėnų grupė, gyvenanti šiaurės vakarų Kalifornijoje. Taip pat vadinami Hoopa, Hupa arba Ntinixwe, jie gyvena Hoopa slėnio indėnų rezervate, kuriame gyvena daugiau nei 2,600 žmonių. Rezervatas yra tik daugiau nei 141 kvadratinių mylių (365 kvadratiniai km) ir buvo įkurtas Jungtinių Valstijų vyriausybės 1864 m.
Hupa genties rezervatas yra didžiausias indėnų rezervatas Kalifornijoje. Įsikūręs šiaurės rytiniame Humboldto apygardos kampe, jis yra 50 mylių (80.5 km) nuo Ramiojo vandenyno. Rezervacija apima 133 mylių (214 km) upių ir upelių, 3,200 akrų (1,294 hektarų) pelkių ir dalį Trejybės upės.
Šiandien Hupa gentį valdo aštuoni išrinkti genties tarybos nariai ir genties pirmininkas. Hupa gentis turi vienintelę indėnams priklausančią ir valdomą radijo stotį KIDE 91.3 FM ir laikraštį „Two Rivers Tribune“. Be kitų įmonių, Hupa turi miško ruošos įmonę, savo prekybos rūmus ir kazino Lucky Bear.
Žmonės save vadino Natinook-wa, o tai reiškia „žmonės toje vietoje, kur takas grįžta“. Oficialiai žinoma kaip Hoopa slėnio gentis, žmonės tradiciškai kalbėjo Athabaskan šeimos kalba. Pamokos tradicine kalba siūlomos kas savaitę pagal rezervaciją. Gentis taip pat stengiasi išsaugoti kitus savo paveldo aspektus, įskaitant tradicinį gėlių šokį.
Kultūra sutelkta į du kartus per metus vykstančius karališkosios lašišos bėgimus Trejybės upėje. Gilės buvo dar vienas tradicinės mitybos elementas. Giles buvo ruošiamos džiovinant, smulkinant ir verdant, kad susidarytų košė. Iš gilių kartais būdavo gaminama duona, kepama ant karšto akmens.
Iki to laiko, kai Hupa gentis pirmą kartą susisiekė su europiečiais, palei upę 13 mylių (apie 7 km) atstumu buvo 11 kaimų. Žmonės gyveno namuose, vadinamuose xontas, pastatytuose iš kedro lentų. Moterys ir vaikai miegojo ksontuose, o vyrai – netoliese esančiuose prakaito namuose. Moterys gimdė prieglaudoje, vadinamoje „minčiu“, o moterys ir mergaitės eidavo pas menstruacijas, kai joms būdavo mėnesinės.
Tradiciškai santuokos vykdavo vasarą. Dėl santuokos derėjosi du vyrai – vienas atstovavo nuotakos, o kitas – jaunikio šeimą. Kai buvo susitarta, nuotakos šeimai buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Daugeliu atvejų santuokos buvo tarp skirtingų kaimų vyrų ir moterų. Moterys buvo atsakingos už maisto rinkimą, vaikų priežiūrą ir maisto ruošimą, o vyrai – už medžioklę ir žvejybą.