Hydrops fetalis arba fetal hydrops yra vaisiaus ar naujagimio būklė, kai širdyje, plaučiuose, pilve arba po oda susikaupia nenormalus ir potencialiai pavojingas skysčių kiekis. Norint diagnozuoti vaisiaus hidropsiją, mažiausiai dvi iš šių erdvių turi paveikti susikaupusio skysčio. Šią būklę gali sukelti anemija, stazinis širdies nepakankamumas ir limfinės sistemos obstrukcija. Hydrops fetalis simptomai yra odos mėlynės, kepenų patinimas, sunki gelta, pasunkėjęs kvėpavimas, sunki anemija ir širdies nepakankamumas.
Vaisius yra ypač pažeidžiamas skysčių gamybos ir cirkuliacijos pokyčių, taigi ir skysčių kaupimosi. Šis pažeidžiamumas atsiranda dėl to, kad vaisiaus kapiliarai yra pralaidesni, o tai reiškia, kad skystis gali lengviau judėti ir išeiti. Kai dėl ligų, tokių kaip anemija ar širdies nepakankamumas, širdis tampa mažiau efektyvi, širdis turi dirbti daugiau, kad paskirstytų deguonį. Dėl to padidėja spaudimas venoms, padidėja kapiliarų pralaidumas ir padidėja skysčių kaupimosi tam tikrose vietose tendencija.
Dažniausia hydrops fetalis priežastis yra anemija, kuriai būdingas sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje. Ši būklė sumažina širdies efektyvumą ir priverčia ją dirbti. Vaisiaus anemija gali atsirasti dėl genetinių defektų ir širdies ar plaučių problemų. Kita vaisiaus anemijos priežastis – nėščios moters ir jos nešiojamo vaisiaus rezus nesuderinamumas.
Rezus nesuderinamumą sukelia nėščios moters ir vaisiaus kraujo grupių skirtumai. Jei nėščios moters rezus faktorius yra neigiamas, o vaisiui – rezus faktorius, yra nesuderinamumo rizika. Esant tokiai situacijai, moters imuninė sistema gali atakuoti kūdikio raudonuosius kraujo kūnelius, sukeldama sunkią anemiją. Rezus nesuderinamumo galima išvengti vartojant imunoterapijos vaistus, kurie neleidžia moters imuninei sistemai atakuoti raudonųjų kraujo kūnelių.
Hydrops fetalis paprastai diagnozuojamas ultragarsu – bandymu, kuris atliekamas kelis kartus įprasto nėštumo metu, siekiant nustatyti šią ir kitas problemas. Jei vaisius paveikė hidropsiją, ultragarsu bus parodytas vaisiaus vandenų perteklius gimdoje ir didesnė nei įprasta placenta. Ultragarsas taip pat tiksliai nustatys vietas, kuriose vaisiui susikaupė skysčių perteklius.
Vaisiaus vandenligės gydymas priklauso nuo būklės priežasties ir nuo to, ar hidropsijos yra prieš gimimą ar jo metu. Jei liga diagnozuojama prieš gimdymą ir vaisius yra pakankamai senas, kad galėtų išgyventi už gimdos ribų, gali prasidėti ankstyvas gimdymas. Jei tai neįmanoma ir hidropsą sukelia anemija, vaisiui gali būti perpiltas intrauterinis kraujas.
Po gimimo naujagimiui skiriamas papildomas gydymas. Pavyzdžiui, kai priežastis yra stazinis širdies nepakankamumas, gydymas apima vaistus, padedančius pašalinti skysčių perteklių iš organizmo, kad būtų sumažinta širdies ir inkstų įtampa. Jei būklę sukelia anemija, kūdikiui skiriamas vienas ar daugiau kraujo perpylimų, kad būtų pakeisti prarasti raudonieji kraujo kūneliai.