Į paslaugas orientuotas verslas yra tas, kuris teikia paslaugas savo klientams ar klientams. Įmonės ir kitos įmonės paprastai klasifikuojamos pagal tai, ar jos teikia prekes ar teikia paslaugas. Tie, kurie tiekia prekes, yra ūkiai, kasyklos ir gamintojai. Bankai, mažmeninės prekybos parduotuvės ir komunikacijos priemonės yra į paslaugas orientuoto verslo pavyzdžiai. Tokios įmonės sudaro paslaugų pramonę, kuri yra pagrindinis išsivysčiusių šalių ekonomikos sektorius.
Dauguma analitikų klasifikuoja ekonomines arba pinigus generuojančias sistemas pagal tai, kaip jos veikia. Sistemos, pagrįstos gamtos ištekliais, pvz., žemės ūkis, medienos ruoša ir kasyba, vadinamos pirminiu sektoriumi, vartojamu tokiomis frazėmis kaip „pagrindinio sektoriaus darbai“. Gamybos įmonės, tokios kaip gamyklos, laikomos antriniu sektoriumi, o paslaugų pramonė kartais vadinama tretiniu sektoriumi. Paprastesnis skirstymas yra dažnai girdima frazė „prekės ir paslaugos“. Šioje analizėje pirmieji du ekonomikos sektoriai yra „prekės“, o visa kita yra paslauga.
Bet kokiu atveju į paslaugas orientuotos įmonės prisideda prie didelės pasaulinės ekonomikos dalies. Kai kuriais skaičiavimais, beveik trečdalis visų darbo vietų yra paslaugų pramonės dalis. Šių verslų pajamos kiekvienais metais sukuria net tris penktadalius pasaulio turto. Išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip JAV, Japonija ir daugumoje Europos, į paslaugas orientuotos įmonės sudaro daugumą verslo įmonių. Besivystančiose šalyse pirminio ir antrinio sektoriaus verslas paprastai yra labiau paplitęs.
Į paslaugas orientuoto verslo apibrėžimas yra labai platus. Į paslaugas orientuotos įmonės apima restoranus ir bakalėjos bei visų tipų mažmenines parduotuves. Transporto, kelionių ir svetingumo pramonė taip pat yra gyvybiškai svarbios paslaugos, leidžiančios žmonėms ir kroviniams keliauti bet kurioje pasaulio vietoje. Sveikatos priežiūra yra į paslaugas orientuotas verslas, kaip ir pramonės šakos, prižiūrinčios pastatus ir kitą viešąją infrastruktūrą. Informacinės paslaugos, įskaitant programinės įrangos įmones ir internetines įmones, tapo tokia svarbia paslaugų pramonės dalimi, kad kartais jos laikomos savo ekonomikos sektoriumi.
Kai kurios paslaugų pramonės dalys nėra kvalifikuojamos kaip „verslas“, pavyzdžiui, viešosios paslaugos – pavyzdžiui, policija, ugniagesiai ar net vyriausybė. Kitos pramonės šakos, pvz., sveikatos priežiūra ar kalėjimai, įvairiose šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse jas valdo vyriausybinės agentūros, o kitose jos yra į paslaugas orientuotos verslo bendruomenės dalis. XXI amžiuje klausimas, kurios paslaugos turėtų būti finansuojamos viešai ar privačiai, tapo gyvų diskusijų objektu. Kai viešąsias paslaugas mažina finansinių sunkumų patiriančios vyriausybės, jas kartais perima pelno siekiantys verslai, o tai daugeliui žmonių prieštaringa.