Įdubimas yra bet koks įdubimas, tačiau dauguma žmonių šį terminą vartoja konkrečiai įbrėžimams odoje, ypač skruostuose, nurodyti. Įdubę skruostai daugelyje kultūrų laikomi patraukliais ir yra bendras genetinis bruožas. Daugumą iš tikrųjų sukelia apsigimimas, o tai tik parodo, kad ne visi „apsigimimai“ iš tikrųjų yra blogi.
Dažniausia įdubimų priežastis yra sutrumpėję raumuo, o tai paaiškina, kodėl jie ne visada matomi, kai žmogus ilsisi, nes būtent tada raumenys paprastai būna sutrumpėję. Veide trumpesni veido raumenys traukia odą, ypač kai kas nors šypsosi, sukurdami klasikinę įdubą. Laikui bėgant veido raumenys gali pamažu išsitempti, todėl kai kurie žmonės jaunystėje jų turi, tačiau senstant praranda. Įdubimai taip pat gali susidaryti ant kitų kūno dalių, pavyzdžiui, sėdmenų. Tie, kurie gyvena kituose regionuose, paprastai nėra taip vertinami kaip ant veido, galbūt todėl, kad veidas yra lengvai matomas, o kitos kūno dalys – ne.
Įdubimų genetika iš tikrųjų yra gana įdomi. Jie yra dominuojantis bruožas, o tai reiškia, kad šiam defektui paveldėti reikia tik vieno geno. Jei nė vienas iš tėvų neturi įdubimų, jų neturėtų turėti ir jų vaikai, nebent jie patiria spontanišką mutaciją. Jei juos turi vienas iš tėvų, vaikas turi 25–50% galimybę paveldėti geną, nes tai reiškia, kad vienas iš tėvų paveldėjo geną iš vieno ar abiejų tėvų. Jei abu tėvai turi duobutes, vaikas turi 50-100% galimybę paveldėti geną, priklausomai nuo to, kaip tėvai paveldėjo savo.
Daugeliu atvejų veido duobutės atsiranda ant skruostų, nors jos gali iššokti ir ant smakro, ir paprastai jų nesimato tol, kol kas nors nusišypso dėl to, kaip naudojami raumenys. Tačiau kai kurie žmonės turi įdubimą tik vienoje pusėje, o kai kuriems žmonėms šis fizinis bruožas yra gana mielas. Įdubimų išvaizda taip pat gali skirtis; kaip paveldima savybė, neįprasti gali būti perduodami per kelias šeimos kartas.
Kadangi įdubimai laikui bėgant gali išnykti, kai kieno nors veido raumenys išsitempia, daugelis žmonių jas sieja su jaunyste. Pavyzdžiui, vaikai vadinami su įdubusiais skruostais, o apie juos turinčius asmenis galima laikyti jaunatviškus ar kūdikio veidu.