Nors šie žodžiai gali būti naudojami apibūdinti kitokias pretenzijų rūšis, terminas „žalų ginčas“ paprastai vartojamas kalbant apie ginčus, kylančius tarp draudimo bendrovės ir jos apdraustojo arba tarp draudimo bendrovės ir asmens, kurį sužalodavo apdraustasis. Draudimo bendrovės turi prievolę apmokėti žalas, kilusias dėl nelaimingų atsitikimų, kurie buvo apdrausti pagal apdraustojo įsigytą draudimo liudijimą. Kai kuriais atvejais draudimo bendrovė atmeta atsakomybę už padarytą žalą, tokiu atveju atsiranda ieškinių bylinėjimasis. Jeigu apdraustasis ar apdraustojo veiksmų sužalotas asmuo paduoda ieškinį, siekdamas atlyginti žalą, kurią draudimo bendrovė neigė, laikoma, kad šalys nagrinėja pretenzijas.
Dažniausias ieškinio, kuris gali baigtis bylinėjimusi, pavyzdys – automobilio avarija. Daugumoje jurisdikcijų vairuotojai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą, jei būtų nustatyta, kad jie yra atsakingi už transporto priemonės įvykį. Jei automobilio, patyrusio susidūrimą, keleiviai nenori priimti neteisminio susitarimo dėl patirtų sužalojimų arba draudimo bendrovė neigia atsakomybę, draudimo bendrovė turi kreiptis į teismą.
Tiesą sakant, ieškinių bylinėjimosi valdymas dažnai pradedamas dar gerokai prieš pateikiant ieškinį. Nors kai kurios apdraustojo ar nukentėjusiosios šalies pateiktos pretenzijos išsprendžiamos lengvai ir greitai, daugelis – ne. Kai paaiškėja, kad apdraustasis ar nukentėjusioji šalis nenori priimti pradinio draudimo bendrovės pasiūlymo atlyginti žalą, draudimo bendrovė paprastai perduoda bylą savo žalų valdymo skyriui. Žalų valdymo skyrių dažnai sudaro bent vienas advokatas ir keli žalų valdymo specialistai. Žalų valdymo komandos darbas yra išvengti faktinių ieškinių bylinėjimosi.
Jei bylinėjimasis tampa neišvengiamas, ieškinys paprastai perduodamas draudimo bendrovės advokatui. Ieškinio bylinėjimosi išlaidos draudimo bendrovei gali būti gana didelės, kai tik bus pateiktas faktinis ieškinys. Draudimo ieškiniai yra civiliniai ieškiniai, todėl juos inicijuoja ieškovas arba nukentėjusioji šalis, pareiškusi ieškinį atsakingai šaliai. Techniškai ieškinys turi būti pareikštas apdraustajam, o ne draudimo bendrovei; tačiau draudimo bendrovei dažnai tenka pareiga teikti teisines konsultacijas ir ginti apdraustąjį. Jei ieškinys nėra išspręstas ginčo proceso metu, byla bus nagrinėjama teisme ir teisėjas arba prisiekusiųjų teismas nustatys atsakomybę.