Ieškinys dėl bankroto – tai teisinis reikalavimas, kurį kreditorius pateikia teismui bankroto proceso metu, nurodydamas teisę į lėšas, paskirstytas likvidavus skolininko turtą. Kai kas nors ruošiasi iškelti bankroto bylą, pranešimai turi būti išsiųsti visiems žinomiems kreditoriams, kad jie galėtų atsakyti užpildydami ieškinio formą. Ieškinio formas teismas tvarko kaip bankroto proceso dalį, siekdamas sudaryti asmenų, turinčių pretenzijų dėl turto, sąrašą ir nustatyti jų prioritetą skirstant lėšas.
Šis dokumentas taip pat žinomas kaip reikalavimo įrodymas. Kreditoriai privalo pareikšti reikalavimus dėl bankroto iki nustatyto termino arba netenka galimybės atgauti lėšas iš turto likvidavimo metu. Teismas nustato terminą ir informaciją pateikia kreditoriams išsiųstame pranešime. Kai kuriuose regionuose žmonės taip pat turi paskelbti viešą pranešimą laikraščiuose su informacija apie bylą, kad kreditoriai galėtų laiku pareikšti pretenzijas iki termino.
Ieškinys dėl bankroto apima informaciją apie skolą, įskaitant jos dydį, sumą ir tai, ar skola buvo parduota ar subrangos sutartimi su ieškovu. Teismo įsipareigojimų nevykdymas yra priimti ieškinį, įtraukiant kreditorių į asmenų, kuriems reikia kompensacijos, sąrašą. Galima ginčyti ieškinį dėl bankroto – tokiu atveju įvyks atskiras teismo posėdis, kuriame bus išnagrinėtos detalės, o teisėjas spręs, ar ieškinį tenkinti, ar atmesti. Skolininkas gali teigti, kad skola jau buvo sumokėta, ir pateikti įrodymus, pavyzdžiui, siekdamas, kad teismas ieškinį atmestų.
Bankroto atveju sudaroma skolininko turto vertės sąmata. Tai bus pagrindas sprendžiant, kaip išmokėti išmokas. Kreditoriai yra suskirstyti pagal skolos rūšį ir prioritetą, o aukšto prioriteto skolininkai greičiausiai atgaus visą savo reikalavimų sumą. Likvidavus turtą ir paskirstius lėšas, likvidavimo metu nepatenkintos skolos bus nurašytos kaip bankroto dalis. Yra keletas išimčių; kai kurios skolos gali išlikti ir bankroto atveju, nors procesas gali suteikti skolininkui trumpą malonės laikotarpį, kol vėl reikės mokėti už skolą.
Bankrutuojantys skolininkai turėtų atidžiai išnagrinėti visas pretenzijas, pareikštas jų turtui. Kartais daroma klaidų, o jei skolininkas tuo metu neginčija reikalavimo dėl bankroto, vėliau jį paneigti gali būti sunkiau. Skolininkas turėtų ištirti ir patikrinti visas skolas, kurios atrodo nepažįstamos arba su klaidinga informacija, pvz., neteisingai nurodytas balansas. Jei ieškinys dėl bankroto atrodo negaliojantis, verta pateikti skundą, kad jis būtų atmestas arba patikslintas.