IgA trūkumas, dažnai vadinamas selektyviu imunoglobulino A trūkumu, yra imuninės ligos rūšis. Paprastai ši genetinė būklė yra gana lengva ir paveikia maždaug vieną iš 400–2,000 žmonių. Ši būklė dažniausiai pasitaiko europiečių kilmės žmonėms, o Afrikos ir Azijos kilusiems žmonėms ji pasitaiko daug rečiau. Iš visų ligų, klasifikuojamų kaip pirminiai imunodeficitai, šis imuninis sutrikimas yra labiausiai paplitęs. Asmeniui, kuriam diagnozuota liga, visiškai trūksta IgA (antikūno) arba jo kiekis yra labai mažas.
IgA trūkumas dažnai yra genetinis sutrikimas, nors yra keletas šios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, regis, atsiranda trūkumas reaguodami į tam tikrų rūšių vaistus. Ši būklė nustatyta žmonėms, sergantiems Wilsono liga ir gydomiems penicilaminu. Jo taip pat nustatyta tiems, kurie vartojo Dilantin (fenitoiną/hidantoiną) traukuliams gydyti. Laimei, vaistų sukeltas IgA nėra nuolatinis. Jo simptomai baigiasi nutraukus šių vaistų vartojimą.
Daugelis žmonių, kuriems trūksta IgA, neturi jokių simptomų. Tačiau kitiems ši liga kelia savo bjaurią galvą dėl daugybės pasikartojančių ligų, pradedant nuo ausų infekcijų ir pneumonijos iki akių infekcijų ir virškinimo trakto sutrikimų. Gerklės infekcijos taip pat yra dažnos, o pienligė yra dažnas kaltininkas. Deja, pacientams, kuriems yra IgA trūkumas, šios infekcijos paprastai išnyksta ilgiau, net jei jie gydomi labai veiksmingais antibiotikais.
Alergija taip pat yra problema tiems, kurie turi šią būklę. Dažnai jie yra sunkūs ir sunkiai gydomi. Šia liga sergantis asmuo gali kovoti su kvėpavimo takų ir maisto alergijomis, o sunki astma yra dažna problema. Kai asmuo, turintis IgA trūkumą, serga astma, tipinės medicininės terapijos taip pat gali neveikti. Maistui alergiškiems žmonėms dažnai pasireiškia pasikartojantis viduriavimas ir skrandžio spazmai.
IgA trūkumas paprastai būna gimus, nors kai kurie atvejai aptinkami tik daug vėliau. Paprastai liga diagnozuojama, kai gydytojai atlieka tyrimus, kad nustatytų pasikartojančių infekcijų ir lėtinių ligų priežastį. Norėdami nustatyti, ar žmogui trūksta IgA, gydytojai naudoja kraujo tyrimus, kad nustatytų Ig ir IgG2. Jei asmuo serga šia liga, jis turės mažai IgA antikūnų, bet normalų kitų antikūnų, įskaitant IgM ir IgG, kiekį. Kartais gydytojai taip pat paskiepija pacientą ir ištirs, ar organizmas gamina antikūnus prieš konkrečias bakterijas.
Šiuo metu IgA trūkumas nėra gydomas ar išgydomas. Vietoj to, gydytojai stengiasi gydyti pasikartojančias ligas, būdingas šiai būklei. Dažnai naudojami antibiotikai, o pacientai gali padėti sau gerai valgydami ir daug ilsėdamiesi. Taip pat verta vengti kontakto su žmonėmis, sergančiais užkrečiamomis ligomis, įskaitant peršalimą, kai tik įmanoma.