Įgaliojimas yra aukštesnės instancijos teismo priimtas teismo įsakymas, kuriuo siekiama priversti žemesnės instancijos teismą, valdžios instituciją ar vyriausybinę įstaigą ką nors padaryti. Arba rašte gali būti reikalaujama, kad teismas, institucija ar agentūra susilaikytų nuo kokių nors veiksmų. Iš esmės rašto prašanti šalis teigia, kad kita šalis turi teisinę pareigą atlikti tam tikru būdu, bet to nedaro. Dėl to prašančiai šaliai buvo atimta teisė. Įgaliojimo raštas dar vadinamas peticija dėl mandamo rašto.
Šalis, prašanti išduoti įgaliojimą, paprastai vadinama pareiškėja, o kita šalis yra atsakovas. Paprastai pareiškėjas turi įrodyti, kad jis turi teisinę teisę įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti. Tam paprastai reikia parodyti, kad pareiga yra vieša. Be to, pareiškėjas paprastai turi įrodyti, kad pareiga yra privaloma, o ne savo nuožiūra.
Pavyzdžiui, tarkime, kad atsakovas pateikia įgaliojimą, prašydamas teismo reikalauti, kad Visuomenės švietimo taryba laikytųsi įstatymo, kuriame konkrečiai nurodyta, kaip taryba turi skirti lėšas, kurias mokyklai skyrė Anywhere miestas. Atsakovas tikriausiai turėtų pagrįstą bylą, nes ta pareiga – miesto lėšų skyrimas – yra viešoji pareiga. Be to, pareiga yra privaloma, nes įstatyme tiksliai nurodyta, kaip valdyba turi taikyti miesto lėšas.
Tačiau tarkime, kad šiuo atveju nagrinėjamas įstatymas numato, kad Visuomenės švietimo taryba gali naudoti miesto lėšas „kaip jai atrodo tinkama“. Tokiu atveju atsakovo reikalavimas greičiausiai būtų atmestas. Kadangi įstatymas nenurodo, kaip turi būti naudojamos lėšos, tai yra diskrecija. Įgaliojimo raštai diskreciniais atvejais neišduodami.
Įgaliojimo raštas gali būti klasifikuojamas kaip alternatyvus, imperatyvus arba tęstinis mandamus. Alternatyvus mandamus suteikia respondentui dvi galimybes. Jis gali atlikti skundžiamą veiksmą arba atvykti į teismą gintis.
Kita vertus, privalomasis mandamusas suteikiamas, kai respondentas nevykdo alternatyvaus mandamo. Laikinieji raštai taip pat gali būti išduodami, jei atsakovas negali įrodyti pakankamos priežasties neatlikti reikalaujamo veiksmo. Tęsiant vykdomąjį raštą reikalaujama, kad žemesnė valdžios institucija veiksmą atliktų efektyviai ir neribotą laiką, kad būtų išvengta neteisingo teisingumo.