Skausmo tikslas yra apsaugoti mus nuo žalos sau. Kai žmogus uždeda ranką ant karštos viryklės, dažniausiai pirmasis jo atsakymas yra tą ranką traukti. Žmonės, turintys įgimtą nejautrumą skausmui, skausmo nejaučia. Tai reiškia, kad sutrikęs žmogus gali nepakelti rankos nuo įkaitusios viryklės, nes nejaučia degančios rankos skausmo. Tai gali sukelti rimtų problemų.
Nors tai visiškai nemalonu, skausmas yra skirtas išmokyti mus laikytis atokiai nuo pavojingų daiktų ar situacijų. Skausmas taip pat gali būti didesnės mūsų kūno problemos, pvz., vėžio ar kaulų lūžių, požymis. Žmogus, turintis įgimtą nejautrumą skausmui, niekada nejautė skausmo ir nepajus. Jis gali visą savo gyvenimą kenkti sau ir gali to niekada net nesužinoti. Medicininis gydymas žmonėms, turintiems įgimtą nejautrumą skausmui, gali būti sudėtingas, nes dažnai gydytojai diagnozuoja iš dalies atsižvelgdami į skausmo vietą ir stiprumą.
Įgimtas nejautrumas skausmui yra sutrikimas, pažeidžiantis tą kūno dalį, kuri kontroliuoja skausmo priėmimą. Nervai, kurie jaučia skausmą, negali perkelti šios informacijos į smegenis, todėl žmogus nejaučia nė menkiausio diskomforto. Ši būklė yra įgimta, tai reiškia, kad ji yra gimimo metu. Taigi kūdikis, turintis įgimtą nejautrumą skausmui, gali būti stipriai sužalotas, bet atrodys kaip laimingas vaikas.
Šia liga sergančiam vaikui gresia didžiulis pavojus. Pavyzdžiui, jei įkandame liežuvį, nustojame jį graužti, nes skauda. Įgimtas nejautrumas skausmui vaikas nesustos, nes nežinos, kad žaloja save. Toks vaikas gali žaisti su krosnele, išsitraukti plaukus, nusitrenkti elektra arba žaisti per grubiai ir žaloti save, nes nėra neigiamų dirgiklių, liepiančių sustoti. Tai gali sukelti rimtų problemų ir niokojančių sužalojimų.
Kita įgimto nejautrumo skausmui forma vadinama įgimtu nejautrumu skausmui su anhidroze. Jai būdinga tai, kad žmogus nejaučia skausmo ar ekstremalių temperatūrų, negali prakaituoti. Toks žmogus gali nežinoti, kad jam per karšta ar per šalta. Be to, negalėdamas prakaituoti, žmogus negali tinkamai reguliuoti savo kūno temperatūros. Prakaito nebuvimas reiškia, kad kūnas negali tinkamai atvėsti ir žmogus gali perkaisti.
Nors įgimtas nejautrumas skausmui yra retas, jis yra rimtas. Paprastai žmonės, sergantys šia liga, negyvena vyresni nei 25 metų amžiaus. Neturėdami galimybės jausti skausmo, žmonės gali susilaužyti kaulus, susideginti arba susirgti rimtomis ligomis, net nežinodami, kad jų organizme kažkas negerai. Taigi jie gali susirgti rimtomis infekcijomis arba ligomis, kurių būtų buvę galima išvengti, jei anksčiau kreiptųsi į medikus.