Įgimtas sutrikimas yra sveikatos būklė, kuri atsiranda gimus. Įgimto sutrikimo sunkumas skiriasi priklausomai nuo jo pobūdžio; pavyzdžiui, kai kuriais atvejais būklė gali pasireikšti tik daug vėliau gyvenime, jei kada nors, o kitais atvejais sutrikimas yra nesuderinamas su gyvenimu. Šias sąlygas gali sukelti įvairūs dalykai, o tam tikra specifinė motinos veikla labai padidina įgimto sutrikimo riziką.
Daugelis įgimtų būklių yra genetinės prigimties. Genetinius sutrikimus gali perduoti vienas ar abu tėvai, arba juos gali sukelti chromosomų dubliavimosi klaidos, sukeliančios spontaniškas genetines mutacijas. Genetinių problemų rizika akivaizdžiai padidėja šeimose, kuriose yra buvęs šis sutrikimas, taip pat ji yra didesnė vyresniems tėvams, nes jie dažniau perduoda netobulai pasikartojančias chromosomas. Įgimtą sutrikimą taip pat gali sukelti morfogenezės problemos, tai reiškia, kad problema kyla vaisiaus vystymosi metu. Toksinų poveikis nėštumo metu yra pagrindinis vaisiaus vystymosi klaidų rizikos veiksnys.
Kai įgimtas sutrikimas sukelia akivaizdžią fizinę problemą, tai gali būti žinoma kaip anomalija arba apsigimimas. Anomalijos yra nenormalios, bet nebūtinai žalingos; Pavyzdžiui, šeštojo piršto auginimas yra anomalija. Kita vertus, apsigimimai gali sukelti problemų. Taip pat galite išgirsti įgimtus apsigimimus, vadinamus apsigimimais.
Gimimo metu gali pasireikšti genetiniai sutrikimai, kaip ir būklių, kurioms būdingas nenormalus chromosomų skaičius. Kitais atvejais genetiniai sutrikimai gali išryškėti vėliau; kartais žmonės gyvena visiškai nežinodami apie tokius sutrikimus, kol jiems neatliekami įprasti tyrimai dėl kažko kito. Taip pat gali būti, kad įgimta problema gali pasireikšti medžiagų apykaitos būkle arba liga.
Įgimtų sutrikimų gydymo galimybės skiriasi. Anomalijos ir apsigimimai kartais gali būti ištaisyti chirurginiu būdu, o ligas ir kai kurias genetines sąlygas kartais galima valdyti vaistais. Kai kuriems pacientams gali prireikti visą gyvenimą trunkančios priežiūros dėl įgimtų ligų, kai kurios iš jų yra susijusios su labai trumpa gyvenimo trukme.
Nebūtinai tėvai turėtų kaltinti save dėl įgimtų sutrikimų, nes daugelis yra spontaniški ir nenuspėjami. Jei šeimoje yra buvę genetinių problemų, gali būti patartina atlikti genetinius tyrimus žalingų genų paieškai. Nėščios motinos taip pat turėtų vengti akivaizdžių rizikos veiksnių, tokių kaip cheminių medžiagų poveikis ir rūkymas nėštumo metu, valgydamos maistingą mitybą, kad būtų skatinamas sveikas vaisiaus vystymasis. Reguliari prenatalinė priežiūra taip pat labai rekomenduojama besilaukiantiems tėvams, siekiant kuo greičiau pastebėti bet kokių nėštumo problemų požymius.