Įkūrėjo efektas yra dramatiškas genetinės įvairovės sumažėjimas, kurį sukelia mažos individų kolonijos, kuri lieka izoliuota, susidarymas. Tai prisideda prie genetinio dreifo, dėl kurio tam tikri genetiniai bruožai išnyksta arba tampa gausesni. Kelios žmonių populiacijos suteikia įdomių tyrimų šaltinių genetikams, besidomintiems įkūrėjo efektu, kaip ir daugybė gyvūnų populiacijų.
Ši koncepcija pirmą kartą buvo plačiai aptarta 1952 m., kai Ernstas Mayras, remdamasis ankstesniu kitų teoriniu darbu, sugalvojo įkūrėjo efekto idėją. Mayras parodė, kaip mažos izoliuotos populiacijos gali pradėti skirtis nuo savo didesnių tėvų populiacijų, kartais galiausiai sukurdamos unikalią rūšį. Nuo to laiko kiti smarkiai rėmėsi jo darbu, atlikdami ilgalaikius izoliuotų bendruomenių tyrimus ir naudodami pažangias priemones šių populiacijų organizmų genomams analizuoti.
Klasikiniame įkūrėjo efekto pavyzdyje maža grupė atsiskiria nuo didesnės populiacijos, panašiai kaip amišai per reformaciją. Kai maža grupė išlieka endogamiška, o tai reiškia, kad žmonės tuokiasi bendruomenėje, gali susidaryti situacija, kai genetinė įvairovė yra labai ribota, nes į bendruomenę nepriimami nauji nariai. Šis poveikis būdingas izoliuotoms religinėms bendruomenėms ir salų gyventojams, kurie abu yra atskirti nuo didesnio gyventojų skaičiaus.
Vienas iš šio reiškinio padarinių yra tam tikrų genetinių savybių koncentracijos tendencija. Kadangi steigėjų bendruomenė yra tokia maža, jei vienas asmuo turi genetinę mutaciją, ši mutacija bendruomenėje gali sustiprėti. Pavyzdžiui, amišai turi daug daugiau heksadaktilių nei kiti. Problemos, susijusios su giminingumu, yra įkūrėjo efekto pavyzdys.
Jei įkūrėjų populiacija pakankamai ilgai paliekama viena, ji gali taip radikaliai skirtis nuo pagrindinės populiacijos, kad tampa visiškai nauja rūšimi. Charlesas Darwinas tai pastebėjo tyrinėdamas Galapagų salų gyvūnus, nors nesuprato priežasties. Daugelis žmonių sutinka, kad įkūrėjo efektas gali būti labai problemiškas, nes sumažėjusi genetinė įvairovė gali padidinti genetinių mutacijų pasireiškimą. Tai ypač rūpi biologams, kurie bando išsaugoti nykstančias rūšis, nes jie turi atsakingai veisti mažas pradines populiacijas, kad sumažintų šį poveikį. Tai viena iš priežasčių, kodėl gamtosaugos parkai nuolat prekiauja gyvūnais.