Įmonės aprėptis yra terminas, vartojamas dviem ar daugiau verslo subjektų, kurie, kaip manoma, dalijasi tam tikros rūšies turtu, tokiu būdu, kuris iš esmės leidžia manyti, kad keli subjektai veikia kaip viena įmonė, identifikuoti. Šio tipo klasifikavimo pagrindai išdėstyti įstatymuose ir teisės aktuose, kurie galioja Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač vadinamajame Sąžiningo darbo standartų įstatyme (FLSA). Šis įstatymas, priimtas 1938 m., padeda nustatyti minimalius užimtumo standartus įvairiose situacijose, įskaitant kvalifikuotų darbuotojų minimalų valandinį atlyginimą, taip pat darbo sąlygų standartus.
Įmonės aprėpties sąvoka paprastai sutelkia dėmesį į tai, kokie atributai taikomi verslo subjektams, kurie laikomi tam tikru būdu susijusiais. Paprastai tai reiškia, kad jei tam tikri ištekliai yra bendrinami arba tam tikru mastu yra svarbūs tarp šių susijusių subjektų, jie gali būti laikomi viena įmone. Pavyzdžiui, sutarčių pasidalijimas atitiktų šią sąvoką, kaip ir darbuotojų pasidalijimas, atliekantis kasdienes dalyvaujančių įmonių funkcijas. Net dalijimosi įgūdžiais ir žiniomis gali pakakti, kad būtų sudarytos sąlygos įmonės aprėpčiai.
Yra ir kitų kvalifikacijų, kurios turi būti pateiktos, kad būtų įmonės aprėpties statusas. Pavyzdžiui, nagrinėjami subjektai turi užsiimti tam tikros rūšies komercine veikla, kurią galima pagrįstai priskirti tarpvalstybinei, o ne tik tarpvalstybinei. Metinė verslo apimtis taip pat yra įmonės aprėpties vertinimo standartas, o kiekvienas susijusių įmonių grupės subjektas turi sukurti bent tokią sumą.
Daugybė skirtingų verslo subjektų tipų gali būti laikomi įmonės aprėpties dalimi. Į šią kategoriją dažniausiai patenka vyriausybiniai subjektai – nuo vietinių departamentų mieste ar miestelyje iki pagrindinių departamentų ir padalinių nacionalinėje vyriausybės struktūroje. Į tokio tipo klasifikaciją taip pat paprastai įtraukiamos įvairių tipų mokyklos ir mokyklų sistemos. Pagrindinius kriterijus atitiktų ir įmonės, kurių metinė verslo apimtis ir verslo interesai peržengia valstybės ribas. Dauguma organizacijų, kurios laikomos ne pelno siekiančiomis, pavyzdžiui, maldos namai ar religinės organizacijos, neįtraukiamos į įmonės aprėptį, net jei jos vykdo veiklą nacionaliniu mastu.