Įmonių obligacijos yra skolos priemonės, kurias išleidžia korporacijos, kurios laikomos viešai laikomomis. Paprastai įmonių obligacijos išleidžiamos kaip priemonė pritraukti būtinas lėšas, kad įmonė galėtų vykdyti plėtros projektą arba spręsti kitus korporatyvinius projektus, kurie, kaip tikimasi, ilgainiui padidins įmonės pelningumą. Tikimasi, kad korporacija pradės gauti naudos iš projekto prieš obligacijų emisijos terminą, o tai leis įmonei patogiai padengti tiek obligacijos nominalią vertę, tiek visas sukauptas palūkanas obligacijų savininkams.
Daugumoje pasaulio vietų už įmonių obligacijas greičiausiai bus mokamos didesnės palūkanos nei už vietinių ar nacionalinių vyriausybių išleistas obligacijas. Tačiau investuotojui svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad perkant įmonės obligaciją paprastai negalima atleisti nuo obligacijos uždirbamų palūkanų. Daugelis įmonių obligacijų pavyzdžių apima terminus ir sąlygas, leidžiančias kasmet arba kas pusmetį mokėti palūkanas, kurios turi būti įtrauktos į metines mokesčių deklaracijas.
Įmonių obligacijų pirkimas paprastai atliekamas per investicinius brokerius. Tačiau obligacijų emisiją galima įsigyti ir antrinėje rinkoje. Apskritai, pasirinkus įsigyti įmonės obligaciją per brokerį, reikės sumokėti dabartinę nominalią vertę, susijusią su obligacija. Perkant įmonės obligaciją iš antrinės rinkos, kaina gali būti didesnė arba mažesnė už nominalią vertę.
Trečioji galimybė – investuoti į investicinį fondą, kuris pagal fondo strategiją daugiausia dėmesio skiria įmonių obligacijų pirkimui. Investuotojai, kurie didžiąją obligacijų emisijos tyrimo dalį nori palikti investicinio fondo valdytojams, dažnai pritaria šiam požiūriui. Darant prielaidą, kad įmonės obligacija ar obligacijos, pasirinktos įtraukti į investicinį fondą, veikia gerai, investuotojas gaus didelę grąžą.
Įmonės obligacija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė obligacijų emisija. Yra pavyzdžių, kai įmonių obligacijų terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų, o kiti pavyzdžiai gali būti suskirstyti taip, kad terminas būtų nuo trisdešimties iki keturiasdešimties metų nuo išleidimo datos. Įvairūs išpirkimo tempai suteiks investuotojui pranašumų, priklausomai nuo to, ko investuotojas tikisi gauti įsigijęs obligaciją.