Importo tarifas yra vyriausybių nustatytas mokestis prekėms, kurios siunčiamos į šalį iš užsienio šalies. Šie mokesčiai dažnai yra būdas atgrasyti šalies vartotojus nuo produktų iš kitos šalies pirkimo ir paremti vietinius produktus bei paslaugas. Vyriausybės paprastai turi teisę nustatyti, kokiems produktams bus taikomas tarifas ir kokio dydžio tas mokestis. Vyriausybės dažnai naudoja du tipus: ad valorem ir specifinius. Taikomų tarifų rūšys padeda nustatyti konkretaus produkto mokesčio vertę.
Konkretus tarifas yra nustatytas produkto mokestis, o šis mokestis yra vienodas visiems tokio tipo produktams. Kita vertus, ad valorem tarifas yra mokestis, pagrįstas produkto vertės procentine dalimi. Šis tarifas gali karts nuo karto keistis, didėjant arba mažėjant prekės vertei. Vyriausybės taip pat gali nustatyti dviejų dalių tarifą, kurį sudaro specialus ir ad valorem tarifas. Produktui su dviejų dalių tarifu būtų nustatytas mokestis ir vertės procentinis mokestis.
Importo tarifas gali turėti neigiamos arba teigiamos įtakos tarifą įvedančiai šaliai. Paprastai dėl to užsienio prekė pabrangsta, nes prekę parduodanti užsienio šalis padidina savo prekės kainą, kad kompensuotų jai taikomą tarifą. Todėl vartotojas turi mokėti didesnę kainą, kad įsigytų užsienio prekę, todėl mažėja perkamoji galia pirkti vietines prekes. Jei pirkėjai turi mažesnę perkamąją galią, vietiniai gamintojai gali neparduoti tiek daug ir turės sumažinti darbo jėgą, kad prisitaikytų prie verslo nuosmukio. Dėl to gali padidėti nedarbas, o ekonomika gali greitai pasiekti nuosmukį.
Tačiau tokie tarifai gali turėti teigiamos įtakos ir ekonomikai, nes sukuria konkurenciją tarp šalies ir užsienio gamintojų. Vidaus gamintojai paprastai nori užtikrinti, kad kainos būtų konkurencingos importuotų užsienio produktų atžvilgiu, kad įgytų klientų verslą. Dėl šios konkurencijos dažnai mažėja kainos vartotojams, todėl perkamoji galia perkama kitiems produktams. Tai gali padidinti įmonių pardavimą ir paskatinti darbo vietų plėtrą, kad padidėtų ekonomika.