Improvizacija reiškia bet kokio tipo spektaklį ar meninių įgūdžių lavinimo pratimą, kai nesilaikoma scenarijaus, muzikinės partitūros, choreografinių žingsnių rinkinio ar kitokio tipo suplanuotų nurodymų. Į keletą skirtingų scenos menų, tokių kaip vaidyba, stand-up komedija ir muzika, dažnai priskiriama improvizacija. Improvizacija gali turėti kelis tikslus, įskaitant pagalbą atlikėjams mąstyti ant kojų, dirbti kartu ansamblyje ir išnaudoti savo vidinį kūrybiškumą. Tai taip pat gali būti kai kurių teatro pasirodymų, kuriuose aktoriai priima žiūrovų pasiūlymus ir kuria spektaklį vietoje, pagrindu.
Daugelyje pradedančiųjų ir tarpinių vaidybos pamokų naudojami improvizaciniai žaidimai, kad studentai jaustųsi patogiai eidami į vaidmenis, taip pat kalbėdami ir judėdami nepažįstamais būdais. Tokio tipo pratimai dažnai gali būti pritaikyti skirtingoms istorijos temoms, tokioms kaip drama ar komedija. Kai kurie iš šių teatro studentų gali tapti improvizaciniais aktoriais, o kiti pasirenka vaidmenis pagal scenarijų.
Darbas be scenarijaus ar repeticijos dažnai gali būti veiksmingas ir sudėtingas protinis pratimas. Tokio tipo situacijose atlikėjai paprastai turi išmokti greitai reaguoti į akimirką ir tinkamai reaguoti į netikėtus signalus. Spontaniškas improvizavimo pobūdis gali paskatinti naujoviškus bendravimo būdus tiek su kolegomis, tiek su publika.
Eskizų pasirodymai turi daug šaknų improvizacijoje; nauji eskizų komedijos laidos dažnai rašomos iš idėjų, kurios prasideda improvizaciniais pratimais. Tokių spektaklių personažai paprastai tampa scenarijaus dalimi, kuri vis tiek palieka vietos individualiam aktoriaus kūrybai. Kai kurie teatro ekspertai sutinka, kad scenarijų autoriai, kurie naudojasi improvizacija eskizų sistemoje, turi geriausias galimybes sukurti kokybišką medžiagą.
„Stand-up“ komikai dažnai naudoja improvizacijų sesijas, kad suformuluotų savo scenos pasirodymus. Daugelis pradeda nuo pratimų rinkinio, apimančio judesius ir kalbą. Nors „stand-up“ komedija žinoma kaip solo pasirodymų arena, improvizuojantys atlikėjai gali repetuoti ir mąstyti tiek grupėse, tiek individualiai.
Džiazas yra muzikos stilius, kuris labai priklauso nuo improvizavimo su įvairiais instrumentais, tokiais kaip trimitas ir fortepijonas. Daugelis žinomų džiazo kūrinių dažnai prasideda improvizacija, o kai kurie įgudę muzikantai garsėja tuo, kad pasirodymų metu vietoje kuria visiškai naujus kūrinius. Klasikinė ir roko muzika taip pat gali prasidėti improvizavimu, kai kompozitorius ar dainų autorius kuria naują medžiagą.