Impulsinis pirkimas, dar vadinamas impulsiniu pirkimu, yra momentinis veiksmas, kai prekė perkama neatsižvelgiant į poreikį ar logiką. Pirkinys gali būti toks mažas kaip saldainių batonėlis arba toks didelis kaip automobilis. Impulsinis pirkimas gali įvykti tik retkarčiais arba būti įprasta praktika.
Labiausiai paplitęs impulsinis pirkimas paprastai suvokiamas kaip nedidelis pirkimas kasose. Mažmenininkai šiuose koridoriuose paprastai aprūpina mažomis, nebrangiomis prekėmis, kurias pirkėjai linkę pridėti prie savo pasirinktų pirkinių, kol laukia pagalbos. Šie gaminiai paprastai apima mažus saldumynus, tokius kaip saldainiai ir guma, taip pat įvairūs daiktai, tokie kaip žaidimų kortos, vienkartiniai skustuvai, rašikliai ir pakavimo juosta. Prekės, kurias prekybininkai nusprendžia pateikti šiose vietose, dažniausiai yra pagrįstos numatomais bendros pirkėjų populiacijos poreikiais ir mažomis sąnaudomis.
Kitas populiarus scenarijus, dažnai skatinantis pirkti impulsyviai, yra išpardavimo stalas arba stovas. Pirkėjai dažnai pastebi ženklą, reklamuojantį prekes su didelėmis nuolaidomis, ir pradeda krauti savo pirkinių krepšelius nuolaidomis. Paprastai nenumatyta, koks yra tikrasis produktų poreikis, nes sprendimas paprastai grindžiamas tik sutaupytais kaštais.
Kai kuriuos vartotojus jaudina tam tikras simbolis, su kuriuo jie tapatinasi, pvz., logotipas, įžymybės vardas ar vėliava. Geras pavyzdys yra sporto komandos logotipo įdėjimas ant daiktų, kurie neturi nieko bendra su sportu ar komanda. Daugelį žmonių traukia šie daiktai ir jie pirks prekes, kurių jie nenaudos, remdamiesi vien logotipu.
Visi šie impulsiniai pirkimai vartotojui paprastai kainuoja, o blogiausiu atveju – šiek tiek gėdos ar sąžinės graužaties, kai jie grįžta namo su pirkiniais ir apsvarsto savo kompulsyvų elgesį. Tačiau vienos rūšies impulsinis pirkimas gali būti labai brangus ir turėti ilgalaikį žalingą poveikį. Tai impulsinis pirkimas, kuris dažnai įvyksta automobilių prekybos salone. Nors scenarijus yra gana dažnas ir dažnai vaizduojamas televizijoje bei filmuose, atrodo, kad vartotojai jo mėgsta kiekvieną dieną. Potencialus automobilio pirkėjas naršo salono pasiūlymus, paprastai nusiteikęs nepirkti ir tik rinkti informaciją. Per gana trumpą laiką įtikinamas pardavėjas gali sėkmingai paskatinti būsimą pirkėją apsipirkti vietoje. Pirkėjas dažnai suabejoja skubotu sprendimu per trumpą laiką.
Vykdomi impulsinio pirkimo tyrimai rodo įvairias šio reiškinio priežastis. Kai kurie ekspertai nurodo, kad žmogaus poreikis akimirksniu pasitenkinimas yra tokio elgesio priežastis. Kiti linkę manyti, kad poelgis pagrįstas vidine baime, kad pritrūks tokių prekių, kaip maistas ar gėrimai. Kita teorija rodo, kad pirkėjai turi nusipirkti prekę, kurios nėra jų sąraše, kad pasinaudotų savo teise į spontaniškumą.