Administracija – tai situacija, kai kas nors paskiriamas perimti žlugusio verslo kontrolę, siekiant susigrąžinti kuo daugiau nuostolių. Ne tokia griežta kontrolės forma, vadinama konservatoriumi, apima asmens ar subjekto paskyrimą prižiūrėti įmonę, kuriai atrodo sunku, siekiant padėti įmonei atsistoti. Paprastai, kai įmonei pereina prie bankroto, tai yra bloga žinia tai įmonei ir žmonėms, kurie turi investicijų į įmonę ar jos interesus.
Daugybė situacijų gali sukelti bankroto administravimą. Kartais įmonės kreditoriai primygtinai reikalauja paskirti administratorių, siekdami kuo labiau išsaugoti turtą, kad jis būtų grąžintas. Kitais atvejais teismas, vykdydamas nutarties iškelti bankrotą sąlygas, gali paskirti administratorių. Vyriausybė taip pat gali paskelbti bendrovės bankroto procedūrą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose Valiutos kontrolieriaus tarnyba turi teisę bankams bankrutuoti, jei jie žlunga.
Paprastai, kai įmonei pradedama bankroto procedūra, administratorius likviduoja įmonės turtą. Paprastai tai yra greičiausias būdas susigrąžinti įmonės nuostolius ir kompensuoti įmonėje dalyvaujantiems investuotojams, nors tai taip pat lemia įmonės, kaip subjekto, nutraukimą. Kadangi bankroto administratorius dažnai įvyksta dėl bankroto bylos iškėlimo, dauguma įmonių yra pasirengusios likviduoti bankroto proceso pabaigoje.
Finansų įstaigoms, korporacijoms ir įprastoms įmonėms gali būti suteiktas bankroto administratorius. Kol įmonė yra tokioje būsenoje, jos įstatai paprastai nepažeidžiami. Gavėjas turi teisę valdyti įmonės veiklą ir disponavimą, nustatydamas, kaip, kada ir kur turi būti parduodamas turtas. Jis taip pat gali turėti teisę sudaryti susitarimus su pagrindiniais kreditoriais, jei paaiškės, kad įmonės turtas neatlygins visų kreditorių.
Konservatorija vertinama kaip ne tokia ekstremali galimybė nei administratorius, nes jis skirtas išlaikyti įmonę ir baigtis, kai kas nors parodo, kad gali perimti valdžią iš konservatoriaus. Kai kuriais atvejais vyriausybė gali paskirti vyriausybinę agentūrą ar pareigūną konservatoriumi, veiksmingai nacionalizavusi susijusią įmonę. Šiame procese įmonė yra kontroliuojama vyriausybės, tačiau ji gauna galimybę išlikti, o ne likviduojama. Ateityje taip pat yra tikimybė, kad konservatorijos bus atsisakyta, o tai leis įmonei grįžti į privatų sektorių.