Imunoglobulinas E (IgE) yra baltymas, vadinamas antikūnu, kurį gamina organizmo ląstelės, žinomos kaip limfocitai. IgE pirmiausia dalyvauja alerginėje reakcijoje. Kai kurie pacientai gali reaguoti į įvairius alergenus, tokius kaip žiedadulkės, vaistai ar maistas. Kai pacientas susiduria su alergenu, IgE prisijungia prie ląstelių, vadinamų putliosiomis ląstelėmis. Šios putliosios ląstelės suaktyvinamos, kad išskirtų histamino granules, kurios vėliau sukelia alerginės reakcijos simptomus.
Limfocitai, kurie atsiranda ir subręsta kaulų čiulpuose, yra žinomi kaip B limfocitai. Šios B ląstelės išskiria įvairių tipų antikūnus arba imunoglobulinus ir yra humoralinio imuninio atsako dalis. Kai pacientas pirmą kartą susiduria su alergenu, kai kurios iš šių B ląstelių suaktyvėja ir pradeda išskirti imunoglobuliną E. Šis IgE jungiasi prie kūno audiniuose esančių putliųjų ląstelių paviršiaus. Jis taip pat gali prisijungti prie kitų kraujo ląstelių, vadinamų bazofilais.
Po pirmojo kontakto su alergenu putliosios ląstelės ir bazofilai yra jautrinami, tačiau alerginės reakcijos neįvyko. Antrojo poveikio metu alergenas prisijungia prie imunoglobulino E molekulių ląstelės paviršiuje. Tada IgE molekulės susijungia viena su kita alergenu, kuris signalizuoja ląstelėms išleisti granules, kuriose yra histamino, fermentų ar kitų baltymų, žinomų kaip citokinai.
Šis IgE atsakas yra labai stiprus ir gali prasidėti per 30–XNUMX minučių po sąlyčio su alergenu. Histamino ar kitų baltymų išsiskyrimas gali dirginti gleivines, išsiplėsti kraujagysles arba susitraukti lygiuosius kvėpavimo takų raumenis. Simptomai pacientui gali būti įvairūs – nuo čiaudulio ir šienligės iki gyvybei pavojingų anafilaksinio šoko požymių.
Imunoglobulino E atsaką sukeliančios medžiagos nustatymas yra pirmasis gydymo žingsnis. Pacientas jau gali žinoti, kas sukelia atsaką. Jei ne, gydytojas gali norėti naudoti odos testą diagnozei nustatyti. Žiedadulkių, dulkių, maisto produktų ar vaistų ekstraktai dedami ant odos, o po to – maža adata. Jei pacientas yra alergiškas bet kuriai medžiagai, toje vietoje ant odos atsiras nedidelis uždegimas.
Alergijos gydymas prasideda nuo to, kad pacientas išvengia atsako priežasties. Daugumos maisto alergenų ar vaistų galima išvengti. Pacientams, kuriems yra lengvi šienligės simptomai, antihistamininiai vaistai gali palengvinti simptomus. Antihistamininiai vaistai neapsaugo nuo imunoglobulino E atsako, o blokuoja histamino veikimą, kai jis išsiskiria iš granulių.
Jei alergenas sklinda per orą arba kontakto nepavyksta kontroliuoti, pavyzdžiui, įgėlus bitei, pacientui gali prireikti imunoterapijos. Labai mažos alergeno dozės švirkščiamos po oda, kad būtų padidintas paciento jautrumas ir kontroliuojamas atsakas. Šios injekcijos paprastai atliekamos du kartus per savaitę kelis mėnesius.