Imunosupresantai yra vaistai, kurie slopina imuninę sistemą. Naudodami įvairius mechanizmus, jie sulėtina arba blokuoja imuninės sistemos funkcijas. Tokie vaistai skiriami žmonėms, kuriems gresia netinkamas imuninis atsakas, galintis kelti pavojų jų sveikatai. Specialistas, pavyzdžiui, reumatologas, paprastai yra atsakingas už imunosupresinį gydymą ir stebi pacientą dėl bet kokių komplikacijų požymių.
Klasikinė imunosupresantų skyrimo priežastis yra paciento, kuris ruošiasi organų transplantacijai arba buvo atliktas organų persodinimas, gydymas. Net jei organų donoras pacientui tinka, organizmas gali atpažinti organą kaip svetimą, o imuninė sistema gali pradėti jį pulti. Tai nepageidautina, nes tai pakenks organo funkcijai ir gali sukelti transplantato atmetimą, kai persodintas organas nepaima. Imunosupresantai naudojami siekiant užkirsti kelią imuninei sistemai atakuoti persodinto organo. Šiame kontekste vartojami vaistai gali būti žinomi kaip vaistai nuo atmetimo.
Kita priežastis, dėl kurios reikia skirti imunosupresinius vaistus, yra ta, kad pacientas serga autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga, išsėtinė sklerozė, alopecija, psoriazė, reumatoidinis artritas ar sunki egzema. Tokiais atvejais paciento organizmas atakuoja pats save, nes susipainiojo imuninė sistema, o imunosupresantai gali būti naudojami imuniniam atsakui sušvelninti, siekiant sumažinti žalą paciento organizmui ir sulėtinti ligos progresą, kai kitos priemonės neveiksmingos.
Daugelis imunosupresantų veikia slopindami uždegiminį atsaką, o kortikosteroidai yra gerai žinomas ir plačiai naudojamas tokių vaistų pavyzdys. Kiti vaistai gali slopinti T-ląstelių aktyvavimą, kad sumažėtų imuninės reakcijos, o kai kurie gali trukdyti ląstelių dalijimuisi tikslinėje kūno vietoje. Farmacijos įmonės periodiškai kuria ir išleidžia naujus imunosupresinius vaistus, pacientai gali vartoti tokių vaistų mišinį arba periodiškai keisti vaistų vartojimo režimą.
Kai kas nors vartoja imunosupresantus, jis arba jis yra labai pažeidžiamas infekcijų. Labai svarbu, kad pacientas išvengtų infekcinių ligų sukėlėjų, įskaitant ligas, kurias užklupo šeimos nariai. Vartodamas vaistus pacientas gali turėti rekomendacijų, kurių reikia laikytis, sąrašą, įskaitant rekomendacijas šeimos nariams, pvz., neskiepyti gyvomis vakcinomis, dėl kurių pacientas gali perduoti organizmus. Pastebėjus pirmuosius infekcijos požymius, tokius kaip karščiavimas, patinimas ir paraudimas, svarbu kreiptis į gydytoją.