Incarvillea yra žydinčių augalų gentis, priskiriama Bignoniaceae šeimai. 2010 m. buvo 16 žinomų šių daugiamečių žolelių rūšių, kurios daugiausia auga Vidurio ir Rytų Azijos kalnuose. Gentis buvo pavadinta prancūzų jėzuito ir botaniko Pierre’o Nicolas Le Cheron d’Incarville vardu, kuris šiuos augalus atrado savo misijos Kinijoje metu.
Bignoniaceae šeimos nariai paprastai žinomi kaip trimitiniai vijokliai arba daugiametės trimito gėlės. Šie pavadinimai yra susiję su Incarvillea augalų išvaizda ir augimo modeliu. Jo gėlės yra panašios į varpą ar trimitą ir yra laikomos minkštais, storais stiebais, kurie kaip vynmedis šliaužioja ant medžių ir žemės. Šių daugiamečių augalų gėlės būna rožinės, violetinės ir fuksijos atspalvių, kurių centre yra geltonos spalvos kepsniai, kurie pasirodo tik per žydėjimą vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje.
Kai kurios sodo veislių rūšys yra breviscapa, grandiflora ir compacta, tačiau labiausiai paplitusi šios kategorijos rūšis yra atspari gloksinija, kitaip žinoma kaip kininė trimito gėlė. Jo natūraliai nusvirę žiedai auga kekėse, o visiškai žydint gali būti iki 3 cm skersmens. Gėles supa ilgi žali lapai, kurių ilgis siekia iki 7.6 pėdų (2 m). Norint pailginti jo žydėjimo laikotarpį, reikia pašalinti visas nuvytusias gėlių galvutes, kol jos visiškai nenukris nuo svogūnėlio.
Mėsingos gumbinės šaknys puoselėja ir palaiko šių augalų sistemas. Daugiametės trimito gėlės šiltuoju metų laiku surenka kuo daugiau maisto ir vandens, kad žiemai užtektų atsargų. Sode auginamoms Incarvillea reikia mulčių, pavyzdžiui, lapų ar džiovintų šiaudų, pagalbos, kad galėtų sėkmingai išgyventi šaltame klimate, o laukiniai augalai turi geresnius prisitaikymo prie tokių sąlygų įgūdžius.
Visiška šių rūšių augalų branda pasiekiama po penkių–šešių savaičių. Jo susipynę stiebai gali įveikti daugiau nei 20 pėdų (6 m) atstumus ir gali lipti į aukštus medžius bei sienų konstrukcijas. Kai kurias Himalajų kalnų dalis gausiai dengia storos vienos vietinės genties rūšies – Himalajų gloksinijos – sankaupos. Didelis tokių vietovių aukštis ir dirvožemio kokybė pritraukia šiuos daugiamečius augalus, kurie po metų ar dvejų ilgainiui virsta sumedėjusiais krūmais.
Senesnės Incarvillea linkusios įsiveržti į kaimyninių augalų erdvę. Aplink šį sodo augalą rekomenduojama palikti nuo 12 iki 15 colių (30–38 cm) vietos dirvai. Puodai taip pat gali būti pasirinkimas. Galima dauginti dalijant arba tiesiogiai sėjant sėklas.