Yra du skirtingi induizmo meditacijos tipai, kurių kiekvienas turi savo dėmesį. Vieno tipo meditacijos metu praktikas gali nuspręsti sutelkti savo energiją į objektą, kurį pasirinko prieš pradėdamas meditaciją, pavyzdžiui, gėlę ar uolą. Antrasis meditacijos tipas, vadinamas sąmoningumo meditacija, apima praktikuotoją, susitelkdamas į savo suvokimą ar patirtį medituodamas. Induistų meditacija būna daugybės formų, kurių kiekviena turi savo filosofijų ir metodų rinkinį, padedantį praktikui pasiekti meditacinę būseną. Meditacinė būsena turėtų būti rami ir leisti praktikuojančiam asmeniui aiškiai susikaupti, matant save tokį, koks yra iš tikrųjų, o ne tokį, koks yra suvokiamas pasaulyje.
Induistų meditacija paprastai praktikuojama kartu su joga. Praktikuojantis asmuo užsiima viena iš kelių jogos formų, kad padėtų išvalyti protą ir pasiruošti meditacijai. Įvairios jogos rūšys, naudojamos prieš meditaciją, apima Vedanta, Japa, Raja ir Surat Shabd.
Praktikuojantis indų jogą galiausiai siekia pasiekti sąjungą su savo atmanu ir Brahmanu. Atmanas reprezentuoja tikrąjį žmogaus aš, neprisirišusį prie šio pasaulio įvykių. Brahmanas yra aukščiausias dievas induizme ir padeda žmogui pasiekti tikrą meditacinę būseną.
Tie, kurie praktikuoja indų meditaciją, taip pat kartoja mantras. Šios mantros skirtos padėti praktikui susikoncentruoti į meditaciją, o ne į jokius įvykius už kūno ribų ar praktikuojančiojo mintyse. Praktikai dažnai kartoja skiemenį „ohm“ arba „ahh“, kad padėtų susikaupti. Asmuo taip pat gali įsivaizduoti savo pasirinktą induistų dievybę, kuri taip pat padeda praktikantui sutelkti dėmesį į savo meditacinę būseną, o ne į blaškymąsi.
Praktikai taip pat gali naudoti kitas priemones, padedančias jam pasiekti meditacinę būseną. Viena iš tokių priemonių yra užsidaryti nuo pojūčių, sumažinant blaškymosi tikimybę. Kvėpavimo kontrolė taip pat padeda praktikantui siekti meditacinės būsenos. Asmuo taip pat gali sutelkti savo mintis į vieną tašką ar mintį, nenukrypdamas nuo jos viso meditacijos seanso metu, kad padėtų jam uždaryti kitas mintis ir išorinę įtaką.
Meditacija buvo minima keliuose induistų teologijos tekstuose. Pavyzdžius galima rasti Bhagavad Gitoje, Upanišadose ir Mahabharatoje. Praktikuojančiam induizmo meditaciją nereikia tikėti jokiais ar visais induistų teologiniais mokymais, tačiau žinodami kai kuriuos induistų mokymus, galite praturtinti praktikuojančiojo patirtį. Kai kurie krikščionys, siekdami mokyti krikščioniškosios teologijos, į krikščioniškus mokymus įtraukė induistų jogos pozicijas.