Indų trejybė neoficialiai reiškia kosmologinį induizmo panteoną. Šį panteoną sudaro trys pagrindinės induizmo dievybės: Brahma, Višnu ir Šiva. Sanskrito kalba šios trys dievybės vadinamos Trimurti arba „trimis formomis“. Brahma, Višnu ir Šiva atlieka neatskiriamą vaidmenį kosmoso valdyme.
Visuotinai priimta induistų kosmologija teigia, kad tarp kosminių ciklų Višnus užmiega kosminiame vandenyne. Šis vandenynas žinomas kaip Garbhodaka vandenynas. Višnaus miegas – tai kosminis snaudulys, kurį įkūnija deivė Joganidra. Jo lova yra didelės gyvatės dievybės, žinomos kaip Naga, nugara. Šios Nagos vardas yra Sesa, o tai reiškia „likutis“. Kitaip tariant, Višnus miega ant to, kas lieka po paskutinio kosminio ciklo pabaigos.
Kosminis ciklas prasideda, kai iš Višnaus bambos išdygsta lotosas su tūkstančiu žiedlapių. Lotoso viduryje sėdi Brahma, kūrėjas. Brahma žiūri į keturias puses, stebėdamas kosminį vandenyną ir tada kuria pasaulį. Sukūręs pasaulį, Višnus jį palaiko. Jis tai daro pirmiausia išsaugodamas dharmą, induistų tiesos ir dorybės sampratą.
Višnu palaiko pasaulį tam tikrą laikotarpį, žinomą kaip Brahmos diena. Artėjant Brahmos dienos pabaigai Šiva įgauna Nataradžos pavidalą ir šoka kosminį naikinimo šokį, žinomą kaip ananda natanam. Po sunaikinimo tęsiasi 311.04 trilijono metų niekis. Tai laikotarpis, per kurį Višnu guli ant Sesos nugaros. Niekas išlieka, kai Višnu miega kosminiame vandenyne, Garbhodakos vandenyne, užkeiktas Joganidros. Nieko laikotarpis baigiasi, kai Joganidra panaikina savo kerus, Višnu pabunda, iš jo bambos išdygsta dar vienas tūkstančio žiedlapių lotosas ir pražysta, kad atskleistų Brahmą viduje.
Kalbant apie induistų dievybes, svarbu atsiminti, kad indų panteono hierarchija nėra fiksuota. Kitaip tariant, kai kalbama apie indų trejybę, tai yra laisva organizacija, apie kurią kalbama. Be Trimurti arba indų trejybės, yra ir kitų idėjų, susijusių su dievybių hierarchine organizacija, ir jos vienodai galioja ir po induizmo skėčiu. Pavyzdžiui, įvairios mąstymo mokyklos vieną iš Brahma-Višnu-Šivos triados narių laiko aukščiau kitų. Vaišnavizmas atsiduoda Višnui, o šivizmas Šivai.
Kita populiari minties mokykla „Smartism“ orientuota į penkias dievybes. Tai Višnu, Šiva, Šivos sūnus Ganeša, didžioji deivė Devi ir saulės dievybė Surja. Šaktizmas atsiduoda Maha Devi, didžiajai deivei. Harė Krišnos bhaktai laiko Krišną aukščiau Višnaus, nepaisant to, kad pagal visuotinai priimtą kosmologinę struktūrą Krišna yra Višnaus avataras arba įsikūnijimas.
Kaip rodo ši įvairi informacija, indų trejybės idėja, nors tai tikrai tvirtas ir plačiai priimtas indų panteono vaizdas, nėra vienintelis požiūris. Galbūt vien pavadinimas sukelia konfliktą, nes jis rodo panašumą į Krikščionybės Šventąją Trejybę. Šia prasme terminas indų trejybė yra klaidingas įvardijimas, o kiti terminai ir toliau sugalvojami ir vartojami trijų dalių Brahmos, Višnu ir Šivos sistemai apibūdinti. Galbūt tinkamiausias iš jų yra sanskrito terminas Trimurti, o ne interpretuojamas terminas – indų trejybė.