Infibuliacija yra procedūra, kurios metu uždaromi arba užkimšami lytiniai organai, siekiant užkirsti kelią lytiniams santykiams. Moterų infibuliacija apima klitorio pašalinimą kartu su dalimi arba visomis mažosiomis lytinėmis lūpomis. Po to makšties anga susiuvama arba susiaurinama, paliekant mažą pakankamai didelę angą, kad galėtų tekėti šlapimas ir prasidėti menstruacijos. Vyrų infibuliacija apima varpos apyvarpės traukimą per gaktą ir priekinės odos pritvirtinimą, todėl erekcija tampa labai skausminga arba neįmanoma. Moterų ir vyrų infibuliacija taip pat atitinkamai vadinama moterų lytinių organų žalojimu (FGM) ir vyrų lytinių organų infibuliacija (MGM).
Vyrų infibuliacija atsirado senovės Graikijoje ir Romoje kaip būdas kontroliuoti vergų seksualinį elgesį ir apsaugoti juos nuo užsikrėtimo lytiškai plintančiomis ligomis (LPL). Tai taip pat buvo daroma siekiant išsaugoti skaistybę tarp gladiatorių ir sportininkų, kurie, kaip manoma, pasirodė geriau būdami skaisčiai. Graikai taip pat tikėjo, kad infibuliacija neleis pasikeisti jaunų dainininkų balsams, kai jie pasiekia brendimą. Šiandien MGM yra populiari kūno auskarų vėrimo forma tarp jaunų vyrų ir teigiama, kad ji pagerina seksualinę veiklą, o ne ją slopina.
Manoma, kad moterų infibuliacija atsirado pietų Arabijoje; tada jis išplito į Afriką, kur jis vis dar taikomas jaunoms mergaitėms, kai jos pasiekia brendimą. Tikslas – sumažinti lytinį potraukį, užtikrinti, kad jauna moteris liktų nekalta iki santuokos ir padidinti seksualinį malonumą būsimam vyrui. Tačiau daugelio moterų, kurioms atliekama procedūra, patirtis yra susijusi su skausmingais ar sunkiais lytiniais santykiais. Kai kuriais atvejais vyras arba viena iš jo giminaičių padidina makšties angą mažu peiliuku, kad galėtų užmegzti lytinius santykius. Reinfibuliacija taip pat atliekama kiekvieną kartą, kai žmona pagimdo vaiką.
Kai kuriose Afrikos bendruomenėse MLOŽ yra religinė praktika. Kitose moterų lytiniai organai laikomi negražiais arba įžeidžiančiais, o pašalinus išorinius lytinius organus moteris tampa higieniškesnė ir estetiškesnė. Taip pat manoma, kad MLOŽ padidina vaisingumą. Moteris, kuri buvo „apipjaustyta“, laikoma labiau tinkama santuokai ir kultūriškai bei socialiai priimtinesnė. Neapipjaustytos moterys yra vengiamos, vadinamos menkinančiais vardais ir neleidžiama užimti tam tikrų pareigų ir vaidmenų, kuriuos gali užimti „suaugusios“ moterys.
Šiuo metu visame pasaulyje dedamos pastangos nutraukti moterų infibuliacijos praktiką, nes teigiama, kad tai pažeidžia pagrindines moterų žmogaus teises. Jaunos merginos dažnai būna neįtariančios ir nenorinčios dalyvės. Procedūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis ir dažnai kenkia šių jaunų moterų sveikatai. Daugelis nukraujavo dėl kraujavimo, patyrė pooperacinį šoką, skausmingas menstruacijas ir infekcijas. Tie, kurie išgyvena MLOŽ, dažnai palieka psichologinius randus, kurie gali niekada neužgyti.