Inhaliacinė pneumonija yra plaučių liga, kuri atsiranda, kai į kvėpavimo takus atsitiktinai patenka skysta ar kieta medžiaga. Pašalinės medžiagos, pvz., atpylinėjęs skrandžio turinys, seilės, maistas ir gėrimai, gali sudirginti ir uždegti plaučius bei sukelti rimtų bakterinių infekcijų. Simptomų sunkumas priklauso nuo to, kiek medžiagos buvo įkvėpta, tačiau dauguma žmonių patiria lėtinį kosulį, švokštimą, krūtinės skausmą ir nuovargį. Lengvi atvejai paprastai gali būti gydomi geriamaisiais antibiotikais. Pacientams, kuriems pasireiškia sunkūs, nuolatiniai simptomai, ligoninėje gali tekti skirti deguonies terapiją ir intraveninius antibiotikus.
Dauguma žmonių, kurie patiria šią būklę, yra nedarbingi tuo metu, kai įkvepiama svetima medžiaga. Asmenį gali ištikti traukuliai ar insultas arba jam taikoma bendroji anestezija chirurginei procedūrai. Asmenys, kurie vartoja per daug alkoholio arba yra apsvaigę nuo raminamųjų vaistų, taip pat gali užspringti burnos skysčiais arba vemti ir įkvėpti jų į plaučius. Retkarčiais maistas ar skysčiai patenka į žmonių, turinčių silpnus dusulio refleksus arba lėtinių gerklės problemų, plaučius. Virškinimo trakto refliukso liga taip pat padidina tikimybę susirgti tokio tipo pneumonija.
Skrandžio rūgščių įkvėpimas vėmaluose sukelia cheminį uždegiminį atsaką plaučiuose. Taip pat seilėse ir kitame burnos turinyje yra bakterijų, kurios įkvėpus gali sukelti užkrėstus abscesus plaučių audinyje. Dėl abiejų tipų inhaliacinės pneumonijos žmogus gali skausmingai kosėti ir sunkiai kvėpuoti. Asmuo gali švokšti, jaustis labai pavargęs ir karščiuoti. Jei yra bakterijų, jo iškvėpimas gali turėti nemalonų kvapą, o kosėjant gali susidaryti žalia, kruvina skreplė. Svarbu apsilankyti pas gydytoją arba skubios pagalbos skyrių po pirmųjų galimų šios būklės požymių, kad sužinotumėte apie gydymo galimybes.
Gydytojas gali patvirtinti, ar inhaliacinė pneumonija yra atsakinga už paciento simptomus, klausydamas plaučių, tikrindamas deguonies kiekį kraujyje ir atlikdamas krūtinės ląstos vaizdinius skenavimus. Jis ar ji ieško bakterinių abscesų ir uždegimo požymių, kad įvertintų sutrikimo sunkumą. Jei testai nėra įtikinami, šviesolaidinė kamera, vadinama bronchoskopu, gali būti tiekiama per burną į plaučius, kad gydytojas galėtų matyti vidinius audinius.
Daugelis žmonių, susirgusių šia pneumonija, pailsėję ir tinkamai vartodami skysčių gali pasveikti per kelias dienas. Bakterinės infekcijos paprastai gerai reaguoja į dviejų savaičių geriamųjų antibiotikų kursą. Pacientą, kuriam sunku kvėpuoti, gali prireikti hospitalizuoti ir jam skirti deguonies terapiją. Greitai prižiūrint, net sunkūs pneumonijos atvejai paprastai yra išgydomi.