Inkstų kanalėlių acidozė yra sutrikimas, kuriam būdingas neįprastai didelis rūgštingumas kraujyje. Tai atsiranda, kai inkstai negali pašalinti pakankamai rūgšties iš organizmo ir pašalinti jos su šlapimu. Gali atsirasti keletas skirtingų simptomų, įskaitant lėtinį nuovargį, raumenų skausmus, širdies plakimą ir blogą vaikų augimą. Be gydymo, inkstų kanalėlių acidozė gali sukelti nuolatinį inkstų pažeidimą ir galbūt inkstų nepakankamumą. Daugumą inkstų kanalėlių acidozės atvejų galima ištaisyti vaistais ir papildais, skirtais stabilizuoti rūgšties kiekį kraujyje.
Yra keletas skirtingų inkstų kanalėlių acidozės atmainų, klasifikuojamų pagal jų paveiktas inkstų vamzdelių dalis ir jų sukeliamus simptomus. Labiausiai paplitęs tipas vadinamas distaline acidoze, nurodant problemą, susijusią su paskutine kanalėlių dalimi, kuri paprastai išskiria rūgštį į šlapimą. Daugelis distalinės acidozės atvejų yra paveldimi, tačiau liga taip pat gali pasireikšti žmonėms, sergantiems pjautuvine anemija, kepenų ciroze arba autoimuniniais sutrikimais, tokiais kaip reumatoidinis artritas ar vilkligė. Rūgščių disbalansas gali sumažinti kalio kiekį kraujyje ir sukelti nestabilaus širdies ritmo, raumenų silpnumo ir inkstų akmenų simptomus. Mažiems vaikams gali išsivystyti rachitas, jie taip pat nepasieks normalaus ūgio ir svorio.
Inkstų kanalėlių acidozė taip pat gali atsirasti dėl problemų, susijusių su proksimaliniu kanalėlių galu. Proksimalinė acidozė padidina kraujo rūgštingumą, nes iš kraujo išfiltruojama per daug bazinio skysčio ir išsiskiria su šlapimu. Kaip ir distalinė acidozė, liga gali būti paveldima arba atsirasti dėl imuninės sistemos trūkumo. Kai kuriems pacientams, kuriems taikoma ilgalaikė chemoterapija vėžio gydymui, kaip komplikacija išsivysto proksimalinė acidozė. Simptomai paprastai yra nuovargis, apetito pokyčiai ir kaulų bei raumenų skausmas.
Gydytojai, įtariantys inkstų kanalėlių acidozę, gali atlikti daugybę diagnostinių tyrimų, kad sužinotų apie ligos sunkumą, tipą ir priežastis. Kraujo ir šlapimo mėginiai yra kruopščiai tikrinami, siekiant nustatyti jų rūgšties ir kalio kiekį. Jei įtariamas fizinis inkstų defektas, gali būti atliekami vaizdo tyrimai, pvz., ultragarsas.
Tiek distalinė, tiek proksimalinė inkstų kanalėlių acidozė gydoma didinant pacientų suvartojamą pagrindinių cheminių medžiagų kiekį. Natrio bikarbonatas, kepimo sodos veiklioji medžiaga, yra dažniausiai naudojamas papildas. Žmonėms, sergantiems acidoze, gali tekti kasdien gerti kepimo sodos tirpalus arba vartoti bikarbonato tabletes, kad simptomai nepablogėtų. Taip pat gali būti paskirtas kalio papildas, jei kalio kiekis kraujyje yra pavojingai mažas. Reguliarus pratimas ir dažni medicininiai patikrinimai yra būtini, siekiant užtikrinti, kad gydant kaulų ir inkstų problemos gerėtų.