Inozitolio trisfosfatas, paprastai sutrumpintas kaip InsP3 arba IP3, yra maža signalinė molekulė, kurią ląstelės naudoja kaip antrinį pasiuntinį signalizacijos kelyje. Jį sudaro centrinis šešių anglies žiedas su trimis hidroksilo (OH) grupėmis ir trimis fosfato (PO4)2- grupėmis, kurių viena grupė tęsiasi iš kiekvieno žiedo anglies atomo. Fosfato grupės yra prijungtos prie pirmojo, ketvirtojo ir penktojo anglies atomų, todėl molekulei suteikiamas konkretesnis inozitolio 1,4,5-trifosfato pavadinimas.
Nors susidaro ląstelės membranoje, ji yra polinė molekulė, kurios krūvis yra -6. Todėl jis gali palikti membraną ir pereiti per citoplazmą. Šis veiksmas yra būtinas, kad molekulė prisijungtų prie savo receptoriaus, glikoproteino kalcio jonų kanalo, esančio atskiro organelio – endoplazminio arba sarkoplazminio tinklo – membranoje.
Inozitolio trisfosfatas vaidina esminį vaidmenį alfa-1 (a1) adrenerginių receptorių inicijuotame kelyje, kuris, reaguodamas į epinefriną, sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą. Šis kelias sutraukia kraujagysles odoje, virškinimo sistemoje, inkstuose ir kai kuriose smegenų dalyse, kai organizmas reaguoja „kovok arba bėk“. Jis atsiranda centrinėje nervų sistemoje, taip pat periferinėje nervų sistemoje.
Kelias, kuriame dalyvauja inozitolio trisfosfatas, prasideda ligando arba hormono išsiskyrimu į kraują. Hormonas inicijuoja signalizacijos kelią, prisijungdamas prie G-baltymu susieto receptoriaus (GPCR), baltymo, įterpto į ląstelės membraną ir sujungto su G baltymu. Prisijungęs prie hormono, receptorius patiria konformacinį pokytį, suaktyvindamas G baltymą, kuris jungiasi su guanozino trifosfatu (GTP), kad gautų energiją. Aktyvuotas G-baltymas keliauja per ląstelės membraną, kad prisijungtų prie fermento fosfolipazės C ir jį suaktyvintų. Šis fermentas suskaido membranos fosfolipidų molekulę fosfatidilinozitolio 4,5-bisfosfatą į dvi mažesnes molekules: diacilglicerolį ir inozitolio trisfosfatą.
Diacilglicerolis lieka membranoje, o inozitolio trisfosfatas keliauja per ląstelės citoplazmą, kad prisijungtų prie kalcio kanalo, esančio vienos iš ląstelės organelių membranoje. Priklausomai nuo ląstelės tipo, inozitolio trisfosfatas prisijungs prie kanalo arba endoplazminio tinklelio paviršiuje, arba sarkoplazminiame tinklelyje. Abiem atvejais inozitolio trisfosfatas atvers kanalą, išskirdamas kalcio 2+ jonus į ląstelę. Šie jonai susijungia su membranoje esančiu diacilgliceroliu, kad prisijungtų ir aktyvuotų kitą fermentą – proteinkinazę C, kuri fosforilina kitus baltymus ir sukuria bendrą ląstelės atsaką į hormono pasiuntinį.