Integrali psichoterapija įtraukia dvasingumą į tradicines psichikos ar emocinių ligų gydymo metodikas. Jis skirtas visiems žmogaus vystymosi etapams, kartu su meditacija ir joga, siekiant gydyti emocines, fizines ir socialines problemas. Integralioji psichoterapija taiko holistinį požiūrį, padedantį klientams atrasti savo tikrąją vidinę esybę.
Šiuo mišriu terapijos stiliumi siekiama didinti kultūrinį supratimą apie psichinę sveikatą ir tai, kaip ji yra susijusi su savęs jausmo raida. Jame dėmesys sutelkiamas į tai, kaip vystosi žmogaus sąmonė, ir remiamasi vidiniu apmąstymu, kad būtų galima rasti sprendimus gyvenimo problemoms. Integralios psichologijos tikslas yra paversti klientą asmenybe, kuri realizuoja save arba gali išnaudoti savo potencialą.
Trys integralios psichologijos elementai. Pirmasis pripažįsta, kad dabartinės problemos turi įtakos gyvenimo kokybei ir santykiams. Tada klientas išmoksta pripažinti, kad pasąmonėje likusios žaizdos iš praeities santykių gali trukdyti sveikai socialinei sąveikai. Trečiasis aspektas yra susijęs su terapeuto ir kliento santykiu.
Jei klientai veikia iš savo tikrosios būties, jų elgesys pasikeis, nes jie elgiasi iš dvasinės perspektyvos, remiantis integralios psichoterapijos teorijomis. Taip pat sąmoningumas leidžia klientams gyventi dabartimi ir išlaisvinti nesąmoningus gynybos mechanizmus, sukurtus susidoroti su praeitimi. Kai žmogus gyvena iš savo esybės, širdis vadovauja emocijoms ir gali suartinti ir subalansuoti vidinį ir išorinį save.
Šioje terapijos formoje naudojama savistaba iš sąmonės požiūrio, taip pat gali būti naudojami tradiciniai psichoterapijos metodai. Terapeutai mano, kad skirtingi sąmonės lygiai vystosi visuotinai etapais, nuo pasąmonės iki visiškos savimonės, kylančios iš sielos ar dvasios. Sąmonei tobulėjant, žmonės gali įgyti moralę, motyvaciją, tapatybę ir dvasingumą. Žmonės gali pasiekti šiuos etapus skirtingai, priklausomai nuo jų kontempliacijos ir sąmonės lygio.
Remiantis integralios psichoterapijos teorija, pacientams medituojant ar praktikuojant savirefleksiją trumpam gali atsirasti pakitusios sąmonės būsenos, vedančios į tyrą džiaugsmą. Terapeuto tikslas yra padėti klientams, kad šios laikinos būsenos būtų nuolatinės, kai siela vystosi. Kai tai atsitiks, tikrasis „aš“ gali pasirodyti ir suteikti klientui ramybę.