Intelektinės nuosavybės vertinimas yra nematerialiojo verslo turto vertės nustatymas. Intelektinė nuosavybė apima įmonėms priklausančius kūrybinius elementus, tokius kaip prekių ženklai, autorių teisės ir kompiuterių programinė įranga. Inovatyvūs verslo objektai, tokie kaip patentai, pramoninis dizainas ir komercinės paslaptys, taip pat laikomi intelektine nuosavybe.
Poreikis įvertinti intelektinės nuosavybės vertę gali būti dėl įvairių priežasčių. Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad įmonė ar intelektinės nuosavybės savininkas nori ją parduoti kam nors kitam. Kita intelektinės nuosavybės vertinimo priežastis yra mokesčių tikslais, kai agentūros, tokios kaip Vidaus pajamų tarnyba (IRS), nori sužinoti turto vertę.
142-ojo finansinės apskaitos standarto „Prestižas ir kitas nematerialusis turtas“ ataskaita taip pat keičia požiūrį į intelektinės nuosavybės vertinimą apskaitos tikslais. Įvedus šį standartą, nematerialusis turtas įmonės balanse apskaitomas savikaina. Anksčiau šis turtas buvo tvarkomas taikant nurodytą amortizacijos laikotarpį. Be to, IRS taip pat nori sužinoti, kaip intelektinės nuosavybės savininkas iš pradžių nustatė vertę.
Kitos dvi situacijos, kai reikalingas intelektinės nuosavybės vertinimas, yra finansavimo ir bankroto tikslais. Be išorinių šaltinių, kurie turi žinoti, kiek vertas nematerialusis turtas, įmonės turi ir vidinių turto vertinimo poreikių. Pavyzdžiui, jei vienas iš turto perkamas arba parduodamas, intelektinės nuosavybės vertinimas reikalingas, kad pirkimas ar pardavimas būtų tinkamai įrašytas į verslo apskaitos dokumentus.
Paprastai intelektinės nuosavybės vertinimas yra susijęs su tikrosios turto rinkos verte. Tikroji rinkos vertė (FMV) yra kaina, kurią norintis pardavėjas ir pirkėjas apsikeis, kad perleistų nuosavybės teisę į turtą. Kitaip tariant, tikroji rinkos vertė yra dabartinė turto vertė hipotetinėje situacijoje. Be to, visos sandoryje dalyvaujančios šalys turi žinoti visą informaciją apie intelektinę nuosavybę, kuri yra intelektinės nuosavybės vertinimo dalis, kad ji būtų kuo tikroviškesnė.
Pavyzdžiui, jei įmonė užpatentuoja išradimą, galintį sutaupyti 1 milijoną JAV dolerių (USD), tada vertinimas būtų įmonės sutaupytų išlaidų suma. Tačiau realiai įmonė neketina mokėti už išradimo patentą, kuris prilygtų jos sąnaudoms sutaupyti. Tiesą sakant, patento vertė yra tarp 0 USD (USD) ir 1 mln. JAV dolerių (USD).