Interleukinas-2 yra citokinas, specializuotas baltymas, kurį organizme gamina baltieji kraujo kūneliai, vadinami T-ląstelėmis, taip pat žinomi kaip CD4 ląstelės. Kaip interleukinas, jis veikia kaip imuninės sistemos signalinė molekulė, perduodanti informaciją iš ląstelės į ląstelę. Interleukino-2 sintezę skatina infekcija. Jo veikimo mechanizmas yra palaikyti imuninę sistemą, veikiant kaip imuninis moduliatorius. Tai pasiekiama padidinus CD4 ląstelių gamybą ir skaičių kovojant su infekcija.
Kaip ir galima tikėtis, mažas CD4 ląstelių skaičius gali rodyti ligos pradžią. Įsiveržusios virusų molekulės arba antigenai atakuoja ir prasiskverbia į šias ląsteles per jų membranas. Tada antigenai dauginasi, siekdami daugintis ir paskleisti virusą į kitas ląsteles. Sveika imuninė sistema reaguoja pirmiausia aptikdama įsiveržusius mikrobus per antigeno receptorius, esančius limfocitų paviršiuje. Kadangi antigenai jungiasi prie receptorių vietų, suaktyvėja interleukino-2 gamyba ir išsiskyrimas. Tačiau jei imunitetas susilpnėjęs, šis procesas gali būti slopinamas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Maisto ir vaistų administracija patvirtino interleukino-2 naudojimą tam tikroms vėžio formoms gydyti; tokių kaip melanoma, limfoma ir inkstų vėžys. Be to, gydymas interleukinu-2 gali būti naudingas gydant kai kurias lėtines virusines infekcijas. Tačiau jo naudojimas žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV) gydyti yra problemiškas ir dar nepatvirtintas. Taip yra visų pirma dėl to, kad nebent antiretrovirusiniai vaistai būtų skiriami kaip kontrolinis veiksnys, gydymas interleukinu-2 gali paskatinti ŽIV viruso replikaciją iki šešių kartų daugiau, nei buvo prieš gydymą.
Interleukinas-2 turi būti švirkščiamas į veną, nes jis yra baltymas, kuris priešingu atveju būtų virškinamas, jei būtų vartojamas per burną. Dažniausiai jis švirkščiamas po oda du kartus per dieną kas penkias dienas. Tačiau kartais interleukinas-2 yra skiriamas boliuso būdu, kai dozė yra suleidžiama nuolatine intravenine terapija (IV) per kelias valandas.
Ne visi gali būti gydomi interleukinu-2. Pavyzdžiui, tie, kurie vartoja imunosupresinius vaistus, tokius kaip kortizonas ar prednizonas, greičiausiai neturės jokios naudos iš interleukino-2 terapijos. Be to, gydymas interleukinu-2 gali pabloginti tam tikrus imuninius sutrikimus, tokius kaip diabetas. Kiti veiksniai, galintys atmesti gydymą interleukinu-2 tam tikriems asmenims, yra neutrofilų gamybos ir skydliaukės veiklos sumažėjimas.
Gydymas interleukinu-2 taip pat pasireiškia įvairiais šalutiniais poveikiais, todėl pacientai, vartojantys dideles dozes, dažniausiai priimami ir stebimi ligoninėje. Dažnas šalutinis poveikis yra pykinimas, nuovargis, sumišimas, depresija, dirglumas ir nemiga. Injekcijos vietoje gali pasireikšti kapiliarų nutekėjimo sindromas, kuris gali paskatinti skysčių susilaikymą, patinimą, svorio padidėjimą ir žemą kraujospūdį. Gydymas didelėmis interleukino-2 dozėmis taip pat gali sukelti tachikardiją (greitą širdies plakimą) ir paveikti kepenų, plaučių ar inkstų veiklą.
Interleukin-2 galima įsigyti kaip generinis vaistas Aldesleukin arba prekiniu pavadinimu Proleukin. Tinkamumą gydyti interleukinu-2 nustato sveikatos priežiūros specialistas, peržiūrėjęs visas esamas sveikatos sąlygas ir esamus gydymo būdus. Jei turite kvalifikaciją, būtina reguliariai tikrintis, kad būtų galima stebėti ir valdyti bet kokį galimą šalutinį poveikį.