Internetinis viešosios prieigos katalogas, kartais sutrumpintas kaip OPAC, yra būdas viešiesiems bibliotekos ar kitos sistemos vartotojams gauti informaciją apie objekto fondus. Paprastai bibliotekos lankytojai viešosios prieigos katalogą gali pasiekti bibliotekoje internetu, tačiau tą patį katalogą dažnai galima peržiūrėti bet kuriame kompiuteryje su interneto prieiga, nes katalogas fiziškai neapsiriboja bibliotekos kompiuteriais. Yra keletas skirtingų strategijų, kurios gali būti naudojamos siekiant suteikti vartotojui būdų, kaip rasti dokumentus internetiniame viešosios prieigos kataloge, ir yra daug skirtingų internetinių katalogų dizaino. Paprastai viešiesiems vartotojams suteikiama prieiga prie kitokios informacijos nei darbuotojams ar bibliotekos darbuotojams, o internetinis viešosios prieigos katalogas bendradarbiauja su darbuotojų naudojama sistema.
Bibliotekos globėjo požiūriu internetinis viešosios prieigos katalogas yra būdas bendrauti su biblioteka. Mecenatai bibliotekoje dažnai naudoja tą patį katalogą, kurį naudoja namuose. Daugeliu atvejų lankytojai taip pat gali bendrauti su bibliotekos paskyra per sistemą. Nors dažniausiai manoma, kad pats katalogas yra tik bibliotekos fondų sąrašas, geriau jį laikyti pagrindiniu būdu, kuriuo bibliotekos vartotojai pasiekia bibliotekos informaciją.
Ta pati svetainė paprastai naudojama ne tik knygų paieškai, bet ir informacijai apie naudotojo bibliotekos paskyrą rasti, vietos užsakymams ar net pirkimo užklausoms rasti. Kai kurios sistemos leidžia vartotojams pridėti prie sistemos metaduomenis, pvz., apžvalgas ar raktinius žodžius. Priklausomai nuo bibliotekos, internetinis viešosios prieigos katalogas gali suteikti tiesioginę prieigą prie medžiagos, pvz., garso knygų, kurias galima atsisiųsti iš interneto. Mažai tikėtina, kad internetinė biblioteka pakeis fizinę vietą, kurioje laikomos knygos, tačiau, kai internete bus prieinama daugiau išteklių, internetiniame kataloge bus daugiau informacijos apie biblioteką.
Tobulėjant galimiems naudotojų sąveikos su duomenų baze būdais, tobulėja ir internetinių viešosios prieigos katalogų dizainas. Pavyzdžiui, kadaise naudotojai apsiribojo paieškomis naudodami bibliotekininkų pateiktus metaduomenis, dabar galima ieškoti arba naršyti pagal ryšius tarp knygų. Be to, internetinis viešosios prieigos katalogas paprastai neegzistuoja atskirai, o vartotojai gali naudoti išteklius už bibliotekos svetainės, kad surastų knygas, o tada, kai pasiruošę tiesiogiai bendrauti su biblioteka, grįžti į katalogą. Nėra galimybės numatyti, kokias funkcijas pasiūlys būsimi internetiniai katalogai, tačiau akivaizdu, kad dabar egzistuojančios technologijos toliau tobulės ir keisis.