Interneto bylinėjimasis reiškia ginčus, kylančius dėl specifinio interneto elgesio. Vis daugiau advokatų kontorų ir teisės specialistų specializuojasi bylinėjimosi internetu srityje dėl didėjančio neteisėtų veiksmų ir civilinių nusikaltimų, atsirandančių per Word Wide Web, atvejų. Apskritai, bet koks bylinėjimasis, kylantis dėl elgesio internete, gali sukelti internetinį teisminį ginčą, tačiau tam tikri veiksmai ir ieškiniai egzistuoja dažniau nei kiti.
Žmonių elgesys internete yra reguliuojamas tomis pačiomis taisyklėmis, kurios reglamentuoja elgesį kitur. Taigi tos pačios rūšies elgesys ir veikla, dėl kurios kiltų civilinis ieškinys, jei tai būtų daroma bet kurioje kitoje laikmenoje, taip pat galioja elgesiui, atliekamam internete. Dėl to bylinėjimasis internetu dažnai remiasi standartiniais bendrosios teisės principais, kaip ieškinio pagrindu.
Įprasti problemų, kylančių dėl interneto, pavyzdžiai yra autorių teisių pažeidimai ir šmeižtas. Šios problemos kyla dėl bendrosios teisės priežasčių, taip pat dėl galiojančių federalinių autorių teisių apsaugos įstatų. Kaip ir bet kurioje kitoje laikmenoje, asmenims be tinkamo leidimo ir priskyrimo draudžiama naudoti autorių teisių saugomą medžiagą, taip pat draudžiama šmeižti kitų asmenybę internete.
Autorių teisės gali būti pažeistos daugybėje interneto svetainių. Tai gali būti turinio ar kitos autorių teisių saugomos medžiagos vagystės. Ši vagystė gali įvykti iš kitų svetainių, bet taip pat gali pasireikšti nelegaliai perspausdinant knygas, laikraščius ar kitą autorių teisių saugomą medžiagą internete.
Šmeižtas internete dažnai iškyla kaip problema socialinės žiniasklaidos svetainėse. Netiesos ir šmeižikiškų teiginių spausdinimas tinklaraštyje ar socialinės žiniasklaidos svetainėje gali sukelti internetinį bylinėjimąsi. Netiesos informacijos skleidimas bet kokia interneto priemone, įskaitant el. laiškus ir tinklalapius, taip pat laikomas šmeižikišku, jei tai atitinka įstatyme ir bendrosios teisės aktuose numatytą asmens šmeižto apibrėžimą.
Nors bylinėjimasis internetu daugeliu atžvilgių yra panašus į įprastą bylinėjimąsi, dėl interneto pobūdžio dažnai kyla tam tikrų ypatingų problemų. Pavyzdžiui, neteisėtas šmeižtas arba autorių teisių pažeidimas gali įvykti bet kurioje pasaulio vietoje. Dėl to kyla jurisdikcijos problemų.
Kad galėtų nagrinėti ieškinį, teismas turi turėti jurisdikciją šalims. Jei asmuo vienoje valstybėje kenkia ar sužaloja asmenį, gyvenantį kitoje valstybėje, teismas negali tiesiog įsakyti tam asmeniui, gyvenančiam kitoje valstybėje, atvykti ir stoti prieš teismą. Teismas turėtų nustatyti, kad jie turi asmeninę jurisdikciją – teisę valdyti asmenį.
Tai dar labiau apsunkina, kai žmonės nusikalsta internete. Ieškovai gali bandyti įrodyti, kad teismas turėtų turėti jurisdikciją, nes asmens veiksmai paveikė asmenis, priklausančius teismo jurisdikcijai. Deja, to ne visada gali pakakti, kad teismas galėtų išnagrinėti internetinę bylinėjimosi bylą, kurioje ieškovą nuskriaudė tolimas atsakovas.