Interneto esė plagiatas tapo sparčiai augančia mokyklų, kolegijų ir universitetų problema. Jei studentas patiria spaudimą užbaigti rašinį, pagundai išsiųsti jau parašytą esė gali būti per didelė, kad būtų galima atsispirti. Svetainių, kurių specializacija yra edukacinių rašinių pardavimas, skaičius kasdien auga. Jie sako studentams, kad tai nėra sukčiavimas, bet būtent taip yra.
Interneto esė plagijavimo verslui tenka daug darbo. Pirma, interneto svetainės, teikiančios šią paslaugą, rašytojų svetainėse talpina skelbimus rašytojams, turintiems kolegijos arba universiteto išsilavinimą. Taip pat žinoma, kad studentai už tam tikrą mokestį parduoda rašinius esė plagijavimo svetainėms. Iš gautų paraiškų esė plagijavimo svetainėse yra didelė, lengvai prieinama įvairios kvalifikacijos rašytojų iš viso pasaulio duomenų bazė.
Internetinės esė plagiato svetainės ima iš studentų didelį mokestį, kad galėtų įsigyti reikalingą rašinį. Rašytini rašiniai siunčiami rašytojams, kurie gali siūlyti pasiūlymą, jei susidomės rašyti esė. Procentas, kurį gauna rašytojas, yra tik dalis pinigų, kuriuos tinklalapio savininkai uždirba parduodami esė.
Apskaičiuota, kad šiuo metu yra apie 40–50 interneto esė plagijavimo svetainių, siūlančių tokio tipo paslaugas. Tai tapo dideliu verslu visame pasaulyje ir, žinoma, kelia susirūpinimą daugeliui švietimo įstaigų. Esė pasirinkimas didžiulis, apimantis beveik bet kokią temą, apie kurią tik galima sugalvoti.
Nerimą kelia tai, kad interneto esė plagijavimo svetainės nėra laikomos neteisėtomis arba, jei jos laikomos nelegaliomis, teisėsaugos institucijos į jas nežiūrėjo pakankamai rimtai, kad galėtų panaudoti savo išteklius. Žinoma, švietimo įstaigos į šį veiksmą žiūri labai rimtai ir gali išsiųsti studentą, kuris, kaip nustatyta, plagijuoja rašinius. Interneto plagiato svetainėse autorių teisių pažeidimas gali būti nurodytas kaip pagrindinis pažeidimas, tačiau rašytojai davė leidimą naudoti jų kūrinį. Žvelgiant plačiau, atrodo, kad laužomi įstatymai yra etiški.
Rašinių tikrintojams yra daug išteklių, kad būtų užtikrinta, jog darbai nebuvo nuplagijuoti. Yra svetainių ir kompiuterių programinės įrangos, kurios per kelias sekundes gali patikrinti, ar dokumentas yra interneto esė plagijavimo produktas. Internetinės esė plagiato svetainės tai žino ir primena savo klientams, kad prieš pateikdami esė esė būtų pakeista savais žodžiais. Internetinių rašinių plagijavimo tendencija vis labiau plinta, tačiau kompiuterinio plagijavimo patikros tampa vis sudėtingesnės, susigundžiusiam studentui tai gali tapti rizikingesnė. Galų gale, ar tikrai verta mokėti iki 1,000 JAV dolerių (USD) už popierių, kuris gali būti pašalinimo ir iššvaistytų ketverių ar penkerių studijų metų priežastis?