Kas yra interneto nutekėjimas?

Interneto nutekėjimas – tai situacija, kai informacija, kuri dar nėra paruošta paskelbti plačiajai visuomenei, staiga tampa prieinama vienoje ar keliose interneto svetainėse. Tokiu būdu gali būti paskelbta daug įvairių duomenų, paprastai be aiškaus tos informacijos savininko leidimo. Anksčiau tokie duomenys kaip būsimos muzikos leidimo takeliai, būsimo kino filmo scenos ir net nuosavybės dokumentų kopijos buvo nutekinti visuomenei per svetainę. Nors dažnai per anksti skelbiant duomenis internete yra tam tikros piktybės, kartais šį procesą gali inicijuoti savininkas kaip viešųjų ryšių strategijos dalį.

Paprastai interneto nutekėjimas įvyksta be asmens ar subjekto, kuriam priklauso duomenys, žinios arba leidimo. Nutekėjusi informacija dažnai gaunama įsilaužus į tinklus ir pasiekiant patentuotas duomenų bazes, o įsilaužėlis galiausiai pasirenka dalytis tais duomenimis strateginėse interneto svetainėse. Kadangi informacija gaunama be savininko leidimo ir tuo metu nėra skirta plačiajai visuomenei, nutekėjimas internete gali sukelti nemažai sunkumų išleidžiamų duomenų savininkui. Daugelyje tautų priimami griežtesni įstatymai, susiję su intelektinės nuosavybės apsauga, nors tie įstatymai ir teikiamos apsaugos lygis skirsis.

Dėl interneto nutekėjimo pobūdžio gali būti dalijamasi asmenine informacija internete be susijusio asmens leidimo. Tai gali apimti vaizdo įrašo, įrašyto be pristatyme užfiksuotų žmonių leidimo, išleidimą, strategiją, kuri gali būti naudojama kaip priemonė tyčia sukelti gėdą ar gėdą asmeniui. Be to, įsilaužėliai gali nuspręsti įsilaužti į didelių įmonių ar net vyriausybinių subjektų saugos protokolus, kad surastų nuosavybės teise priklausančią informaciją ir paskelbtų ją plačiajai visuomenei, paprastai siekdami padaryti tam tikrą žalą duomenų savininkui.

Nors ir neįprasta, interneto nutekėjimo strategija kartais gali pasinaudoti savininkai, o ne įsilaužėliai. Tokiu atveju įvyksta vadinamasis kontroliuojamas interneto nutekėjimas, leidžiantis paskelbti kai kuriuos duomenis, tikintis sudominti visuomenę papildomais su išleidimu susijusiais duomenimis. Pavyzdžiui, kino studija gali slapta, bet tyčia nutekėti būsimo vaidybinio filmo, kad pritrauktų visuomenės susidomėjimą, ir tikimasi, kad šis susidomėjimas pavers daugiau kasos pajamų, kai filmas galiausiai bus pasiekiamas kino teatruose.