Srautinis perdavimas žiniatinklyje yra daugialypės terpės (dažniausiai garso ar vaizdo) teikimo pasauliniu žiniatinkliu procesas. Žiniatinklio srautiniam perdavimui reikalingi trys dalykai: medijos šaltinis tokiu formatu, kurį būtų galima transliuoti; serverio programinė įranga, galinti ją transliuoti; ir klientas arba grotuvas, galintis leisti jį vartotojo kompiuteryje ar kitame įrenginyje, pavyzdžiui, išmaniajame telefone arba interneto radijo imtuve. Klientas dažnai yra papildinys, veikiantis žiniatinklio naršyklėje, bet gali būti ir tam skirtas medijos leistuvas. Žaidėjai turi tokias funkcijas kaip atsukimas atgal, pristabdymas ir greitis pirmyn.
Srautinės medijos nereikia atsisiųsti ir saugoti vietiniame kompiuteryje. Tiesą sakant, dažniausiai jo negalima išsaugoti kompiuteryje. Kai medija perduodama srautiniu būdu, ji saugoma laikinoje saugykloje, vadinamoje buferiu, kad ją būtų galima peržiūrėti arba klausytis prieš įkeliant visą failą. Paprastai kelias sekundes laikmenos yra saugomos buferyje, kol failas pradedamas leisti. Dėl trikdžių arba lėto interneto ryšio atkūrimas gali sustoti, jei naujų duomenų nepavyksta pakankamai greitai įkelti į buferį.
Srautinis perdavimas internete gali būti pagal pareikalavimą arba tiesioginis. Naudojant tiesioginę transliaciją, vartotojas girdi arba mato laikmeną, kai ji įrašoma. Pavyzdžiui, kai paskaita transliuojama tiesiogiai, garso ir vaizdo įrašai fiksuojami kaip duomenys. Duomenys suglaudinami ir iš žiniatinklio serverio siunčiami žiūrovo klientui, kuris juos išskleidžia ir pateikia ekrane bei per garsiakalbius. Žiūrovas paskaitą gali stebėti beveik realiu laiku, net jei ji vyksta visame pasaulyje.
Naudojant interneto srautinį perdavimą pagal pareikalavimą, medija nepradedama leisti tol, kol to nepaprašo žiniatinklio vartotojas. Tokios paslaugos, kaip „YouTube“ ir „Vimeo“, teikia žiniatinklio srautinį perdavimą pagal pareikalavimą: vartotojas pasirenka vaizdo įrašą, kurį norite žiūrėti, ir jis paleidžiamas vartotojo medijos leistuve. Kaip ir tiesioginės transliacijos atveju, vaizdo įrašas neišsaugomas vartotojo standžiajame diske, bet lieka žiniatinklio serveryje. Tačiau jį galima žaisti vėl ir vėl arba peržiūrėti ir žaisti vėliau.
Srautinis perdavimas žiniatinklyje dažniausiai naudojamas naudojant garso ar vaizdo failus, tačiau taip pat galima transliuoti akcijų kainas ir kitus tekstinius duomenis. Srautinė televizija ir internetinis radijas naudoja žiniatinklio transliaciją, kad būtų galima teikti vaizdo ir garso pramogas, be to, ji daug naudojama mokslinių tyrimų, mokslo, verslo ir švietimo srityse. Kai kurie iš šių naudojimo būdų apima žiniatinklio konferencijas, telemediciną ir nuotolinį mokymą.