Intertrigo yra uždegimo tipas, atsirandantis po odos raukšlėmis. Labiausiai tikėtina, kad tai pastebima vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams ir asmenims, kurie yra nejudrūs dėl savo svorio ar sveikatos būklės. Dauguma atvejų atsiranda dėl per didelio trynimo ir drėgmės odos raukšlėse, dėl kurių atsiranda skausmingų bėrimų. Slaugytojas arba asmuo, kenčiantis nuo šios būklės, turėtų susisiekti su medicinos specialistu, kad įvertintų bėrimą ir nustatytų geriausias gydymo galimybes. Būklė paprastai išnyksta, kai pažeista vieta keletą dienų laikoma švari ir sausa.
Sudirginimas ir paraudimas atsiranda, kai dvi priešingos odos sritys nuolat trinasi viena į kitą. Karštis ir drėgmė nuo prakaito ar kūno skysčių gali greitai pabloginti būklę, o oda gali plyšti ir tapti jautri infekcijai. Odos uždegimas gali atsirasti daugelyje kūno dalių, įskaitant kaklo raukšles, riebalų raukšles ant pilvo ar nugaros, už kelių ir sritis tarp pirštų ir pirštų.
Nutukimas yra svarbus suaugusiųjų intertrigo rizikos veiksnys, nes antsvorio turintys žmonės paprastai gyvena sėslesnį gyvenimo būdą. Žmonės, kurie yra prikaustyti prie lovų ar invalido vežimėlių, taip pat yra labai jautrūs, ypač jei jie nesijaučia paveiktose vietose arba negali perteikti savo diskomforto. Kūdikiams ir šlapimo nelaikantiems pagyvenusiems žmonėms gali atsirasti intertrigo, jei sauskelnės nėra dažnai tikrinamos ir nekeičiamos.
Lengvi atvejai paprastai gali būti gydomi namuose, nuvalant vietą ir išdžiovinus ventiliatoriumi bei minkštais rankšluosčiais. Kūdikius ir šlapimo nelaikančius suaugusiuosius reikia dažnai tikrinti, kad būtų išvengta tolesnio drėgmės kaupimosi. Suaugusieji skatinami mesti svorį ir dėvėti laisvus drabužius, kad būtų sumažinta trintis. Bėrimai, atsirandantys gulintiems ar paralyžiuotiems pacientams, turėtų būti dažnai stebimi globėjų, kad įsitikintų, jog jie išnyksta. Slaugytojai gali padėti išvengti bėrimų ateityje, dažnai koreguodami pacientų padėtį ir reguliariai maudydami.
Jei būklė neišnyksta maždaug per dvi savaites gydant namuose, reikia suplanuoti vizitą pas dermatologą. Intertrigo paprastai lengva diagnozuoti atlikus fizinį patikrinimą, nors gydytojas gali nuspręsti paimti kultūrą arba odos audinio mėginį iš pažeistos raukšlės, kad patikrintų, ar nėra antrinių infekcijų. Laboratoriniai mėginių tyrimai gali atskleisti bakterijų ar grybelių buvimą ir padėti gydytojui nustatyti tikslią galutinę diagnozę. Sunkaus intertrigo gydymas paprastai apima antibakterinių ar priešgrybelinių vaistų kursą kartu su vaistais nuo uždegimo, siekiant sumažinti tiesioginius skausmo ir patinimo simptomus. Be to, gydytojas gali suteikti naudingos informacijos pacientams ir slaugytojams, kaip sumažinti bėrimų atsiradimo riziką ateityje.