Žmogaus plonosios žarnos vidinės sienelės yra padengtos daugybe siūliškų vamzdinių iškyšų, vadinamų žarnyno gaureliais. Šios piršto formos iškyšos, nors ir mažos, yra labai sudėtingos ir yra būtinų maistinių medžiagų ir skysčių įsisavinimo į organizmą vieta. Kad padėtų šiam procesui, gaureliai padidina plonosios žarnos paviršiaus plotą, palengvindami maistinių medžiagų įsisavinimą. Tokiu būdu jie atlieka lemiamą vaidmenį tinkamam virškinimui.
Žarnyno gaureliai kaip kilimas dengia vidinę plonosios žarnos gleivinę. Kiekvienas gaurelis tęsiasi maždaug 0.04 colio (apie 1 mm) į spindį, kuris yra tuščia kamera plonosios žarnos viduje. Kiekvieno gaurelio viduje galima rasti kapiliarų guolį ir limfagyslę. Išorę gaureliai dengia ląstelių sluoksniai. Maistinės medžiagos praeina per tam tikras šio sluoksnio ląsteles, jas pasisavina kapiliarų tinklas ir limfagyslės, todėl krauju ir limfine sistema pernešamos į likusį kūną.
Ląstelių tipai, dengiantys žarnyno gaurelių paviršius, apima subrendusias sugeriančias enterocitų ląsteles, gleives išskiriančias taurines ląsteles ir antimikrobines ląsteles. Enterocitų ląstelių paviršius yra padengtas mikrovileliais, kurie leidžia ląstelėms pasisavinti maistines medžiagas. Ląstelės, dengiančios gaureles, gyvena tik keletą dienų. Kai ląstelės miršta, jos patenka į spindį, virškinamos ir absorbuojamos į kūną.
Tarp gaurelių yra sritys, vadinamos kriptomis, kurios yra griovelio pavidalo struktūros, gaminančios ląsteles, esančias gaurelių paviršiuje. Kriptų pagrinduose yra kamieninės ląstelės, o norint pakeisti mirštančias ląsteles, kamieninės ląstelės nuolat dalijasi, nuolatos sukurdamos dukterines ląsteles. Nors kai kurios iš šių dukterinių ląstelių lieka kamieninėmis ląstelėmis, dauguma migruoja į gaureles ir dalijasi į kitų tipų ląsteles. Kai kurios tampa subrendusios absorbuojančiomis enterocitų ląstelėmis, o kitos tampa gleives gaminančiomis tauriosiomis ląstelėmis. Kitos migruojančios ląstelės tampa panetinėmis ląstelėmis, kurių užduotis yra sterilizuoti plonosios žarnos vidų išskiriant antimikrobinius peptidus.
Dėl žarnyno gaurelių plonosios žarnos paviršiaus plotas yra daug didesnis nei bet kuris žmogus spėtų. Tai yra maždaug 656 kvadratinės pėdos (200 kvadratinių metrų) – tai 100 kartų didesnis už žmogaus odos plotą. Be žarnyno gaurelių žmogaus organizmas negalėtų pasisavinti išgyvenimui būtinų maistinių medžiagų.