Daugelis yra susipažinę su riebalinėmis riebalinio audinio kišenėmis, kurios gali kauptis raumenų audinio išorėje, tik odoje. Tačiau į raumenis esantys riebalai mažose kišenėse raumenų grupių viduje iki pastarųjų dešimtmečių buvo beveik ignoruojami. Paprastai vadinami intramuskuliniais trigliceridais (IMTG), jie padeda aprūpinti energiją fizinio krūvio metu, tačiau perteklius yra glaudžiai susiję su tokiomis ligomis kaip diabetas.
Intramuskuliniai riebalai yra vienas iš kelių kuro šaltinių organizmui. Organizmo hormonų, angliavandenių, aminorūgščių ir riebalų atsargos prisideda prie organizmo kalorijų poreikio. Paprastai fizinio krūvio trukmė yra svarbus veiksnys, kai naudojamos atsargos, o riebalų atsargos tampa vyraujančiu kuro šaltiniu, kai organizme išsenka aminorūgščių ir angliavandenių atsargos. Tačiau visi šie šaltiniai nuolat patenkina kūno poreikius.
Kai kurie konkuruojantys kultūristai atkreipia dėmesį į tai, kaip didelis intramuskulinių riebalų kiekis, ypač susijęs su neraumeniniais riebalais, gali priversti raumenis atrodyti pilnesni ir pelnyti trofėjų. Teigiama, kad tai sukelia į raumenis patenkančių riebalų, kurie signalizuoja kūnui, kad vietoj negražaus riebalinio audinio, susidarytų daugiau raumenų audinio. Ištvermės sportininkus taip pat domina IMTG dėl ilgalaikės energijos, kurią jie suteikia, ypač todėl, kad daugelis šių sportininkų neturi daug papildomų riebalų, kuriuos galėtų panaudoti.
Žemės ūkio mokslininkai ištyrė būdus, kaip padidinti galvijų populiacijų intramuskulinių riebalų kiekį. Tai lėmė tai, kad mėsa su aukščiausio lygio marmuru buvo nustatyta brangesnė. Kadangi raumenyse besikaupiančių riebalų kiekis dažniausiai yra genetinis požymis, genų inžinerija naudojama siekiant suburti bulius ir karves, kurių mėsoje yra didžiausias marmuro lygis.
Ankstyvieji IMTG tyrimai siejo aukštą lipidų kiekį su atsparumu insulinui – problema, dėl kurios 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai pradėjo gydytis insulinu. Tačiau šiandien manoma, kad du intramuskulinių riebalų metabolitai – keramidas ir diacilglicerolis – yra atsakingi už atsparumą insulinui. Kūnas padidins savo IMTG atsargas dviem kraštutinumais: kai tai sukelia fizinis krūvis reguliariai mankštinantis, taip pat kai organizme labai padaugėja neraumeninio riebalinio audinio.